Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 | Page 39

39 ONKOLOGIJA SU VILTIES ŽENKLU Supratau, kad tikėti Dievą ir įsikibti į Jo ranką yra vienintelis kelias, vienintelė galimybė išgyventi“, – prisimena onkologijos centro direktorė. Ištiesusi ranką Dievui, Aldona pradėjo tvirtėti, po truputį paniška baimė ėmė dingti. Atėjo ramybė ir supratimas, kad onkologinė liga nėra mirties nuosprendis. „Labai svarbu viską atiduoti Dievui. Priimti savo situaciją ir atiduoti, kad Jis galėtų perkeisti tave. Kai aš pasakiau, Dieve, gali mane pagydyti, bet tebūnie ne kaip aš noriu, o kaip tu, Dievas iš tikrųjų padarė su mano gyvenimu ypatingus dalykus. Artumas, susitikimas su Juo yra pranokstantis viską. Kartu su Dievu tu pradedi naują, dar tvirtesnį artumo ryšį ir šiame gyvenime po truputį pradedi įaugti į Amžinybę“, – pasakoja onkologijos centro direktorė. Pasak A. Kerpytės, išsigelbėjimas ateina tada, kai supranti, kad esi pašauktas Amžinajam gyvenimui, kad niekas nedingsta. 16 gyvenimo viršvalandžių Paklausta, ar galėtų ligą pavadinti sese, Aldona atsako ilgai negalvodama: „Tikriausiai negaliu, nes ji man nėra gera sesuo“. Šiandien Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė dėkoja Dievui už ligą ir kaip pati sako: „16 gražių mano gyvenimo viršvalandžių yra pats gražiausias mano gyvenimo laikas. Dėl to, kad gyvenimas įgijo kitą prasmę. Gyvenu viltimi, tikėjimu ir tai mane gelbsti. Būčiau per silpna priimti visą tai, kovoti su liga. O gyvendama su Dievu gaunu ramybę, vidinę pusiausvyrą. Galiu savo patirtimi dalintis su kitais žmonėmis, padėti onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems stiprinti jų viltį, stiprinti jų dvasią ir padėti nebijoti naujo gyvenimo kelio, naujos gyvenimo prasmės gyventi tikėjimu ir viltimi“.