18
Poreikį ugdyti dvasinę ir fizinę sveikatą.
O jei neatidėlioji, bet dažniau tai
praktikuoji, kartais kaip įsipareigojimą,
kartais kaip kančią, po kiek laiko tai
tampa džiaugsmu. Imi to norėti kaip
maisto.“
Brolis E. Darulis OFM
Klaipėdoje bėgiodavo
ir su grupe sportininkų,
organizuodavo treniruotes
bėgimo mėgėjams. Nors dabar
gyvena Vilniuje, tiki, kad
bėgikų gretos uostamiestyje
nesumažės, o „Vilties bėgimo“
dalyviams pataria pasiruošimo
etapą pradėti kuo anksčiau.
„Reikia atsiminti, kad prieš bėgimą
svarbu apšilti, o prasibėgus – bent
15–20 min. pratampyti raumenis.
Anksčiau nesportavusio žmogaus
raumenys išsivystę nevienodai. Pratimų
ir patarimų bėgiojantiems yra daug.
Svarbiausia – turėti noro juos daryti.“
Kartais sportuoti smagiau, kai tai darai
ne vienas. Visi, turintys išmaniuosius
telefonus, gali parsisiųsti sporto
programėlę „Endomono“ ir jungtis
į iššūkį, kuris vadinasi „Pasiruošimas
„Vilties bėgimui“. Pasak brolio Evaldo,
užsiregistravę žmonės gali ten fiksuoti
savo nubėgtus arba nueitus kilometrus,
stebėti, kaip sekasi ruoštis kitiems
dalyviams. Tai gali būti ir tam tikra
motyvacija išbėgti į lauką.
Šiandien Klaipėdą įsivaizduoti
be „Vilties bėgimo“ taip pat
sunku, kaip ir „Vilties bėgimą“
įsivaizduoti be šio brolio.
Brolis Evaldas solidarumo
šventės pamiršti negalėtų:
„Tai – renginys, kuris neša viltį. Šio
bėgimo metu aš palaikau sergančius
onkologine liga, esu bendrystėje
kartu su bėgančiais. Matau daug
žmonių, atvykstančių iš visos Lietuvos,
kuriuos šis bėgimas suvienija.“ Brolis
Evaldas džiaugiasi, kad visuomenė
tampa sveikesnė: „Prieš keletą metų
bėgiodamas dažniausiai matydavau
mamas, kurios dviračių takais
važinėdavo vaikus vežimėliuose.
Bėgiojančių buvo ne daug. Dabar –
daug sportuojančių, judančių
žmonių. Tose pačiose vietose gali
sutikti ir dviratininkus, ir riedučiais
besivažinėjančius, ir bėgikus. Visi su
tinkama apranga, pritaikyta avalyne.
Manau, kad visuomenė sveikėja.“