Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2 | Page 43

43
O kuo bendruomenė „gyvena“ ne švenčių dienomis?
Ar yra darbai, kuriuos nuolat atliekate?
Mes nuolat pagal galimybes tvarkome savo rajono aplinką.
Projektinės veiklos pagalba baigiame sutvarkyti ir įrengti
civilizuotas ir saugias vaikų bei jaunimo žaidimų, sporto aikšteles.
Mieste tai yra didžiulė problema. Puikiai suprantame, jei patys to
nepadarysime, niekas už mus ir nepadarys. Mūsų dėka šalia dviračių
ir pasivaikščiojimo tako yra įrengta sportui skirta aikštelė, kuria
naudojasi ne tik vietos gyventojai, bet ir visi miestiečiai. Džiugu, kai
rezultatai pasiekia ir kitus miesto gyventojus.
Galbūt kaip bendruomenė dalyvaujate ir brolių
pranciškonų organizuojamuose renginiuose?
Nemažai bendruomenės narių nuoširdžiai dalyvauja renginiuose.
Ir ne tik dalyvauja, bet savanoriškais pagrindais prisideda
prie jų organizavimo. Gražus pavyzdys būtų Žolynų gatvės
bendruomenės gyventojų, Janinos ir Laimono Urbikų šeimos,
iniciatyva suorganizuotas Mažasis Japonijos festivalis vienuolyno
rožių sodelyje. Kitas mūsų bendradarbiavimo rezultatas – bendras
projektas, skirtas sveiko ir aktyvaus gyvenimo propagavimui – Vilties
žygis. Tikimės, kad aktyviai bendradarbiausime ir ateityje.
Kaip manote, kuo svarbūs tokie solidarumo-
bendruomeniškumo renginiai?
Tokie renginiai apjungia įvairaus likimo žmones, sudaro galimybę
susipažinti ir pasidalinti savo patirtimi vienu ar kitu klausimu. Svarbu,
kad mūsų jaunimą moko savanorystės pagrindų, o tai jų gyvenime
tampa savaime suprantamu dalyku. Šiais laikais tai yra svarbu, nes
susiduriama su nuomone, kad jei jau kiek krustelėjau (įdomiausiai
tai, kad gal ir nekokybiškai) – tai kas man už tai, kokia gi man iš to
nauda ir pan. Savanorystės diegimas mieste – vienas iš svarbiausių ir
matomų brolių pranciškonų veikloje.
Kadangi esate bendruomenės pirmininkė, tai ką jums
reiškia būti bendruomenėje?
Bendruomenė daugeliui yra savirealizacija veiklose, kurių savo
profesinėje veikloje nėra arba jų labai trūksta. Bendruomenė suteikia
galimybę greičiau ir efektyviau spręsti bendras problemas. Žioma,
bendruomenei įsikurti tikrai reikia laiko ir žmonių – asmenybių,
kurios tai inicijuotų ir neatlygintinai dirbtų, veiktų. Ir tikrai nesvarbu,
kur bendruomenės nariai galėtų rinktis – mes iš savo patirties
žinome, kad tam tinka ir garažiukas. (red. past. – šyptelėjo Renata).
Džiugu, kad jaunos šeimos nelaukia, kol kažkas už juos išspręs
įvairias problemas, ar sutvarkys jų kiemus. Ši bendruomenė – puikus
pavyzdys, kaip drauge galima pasiekti norimų rezultatų be pykčio
ar didelio nusivylimo. Reikia tik tikėti, dalintis idėjomis ir palaikyti
vieniems kitus.