30 SOLIDARUMAS
Autizmas – sutrikimas , besitęsiantis visą gyvenimą
Kai pamatai vaiką , intuityviai nori jam nusišypsoti . Ir lauki atsako . Tačiau jis nebūtinai tau nusišypso . Gali kalbinti , tačiau jis gali net nemirktelėti . Jeigu norėsi apkabinti ir panešioti , dažniausiai sulauksi priešingos reakcijos , nei tikėjaisi . Vieną akimirką jie nori įsikibti tau į ranką , tačiau kitą – gali atsisėsti ant žemės , rėkti , trypti kojomis ir stumti jus šalin . Tačiau viską , ką jie daro , daro iš visos širdies . Žinoma , į juos supantį pasaulį jie žiūri iš savo širdelių , kurioms įprasti dalykai kartais atrodo labai neįprastai . Bet jie – mūsų visuomenės dalis . Tai – vaikai , turintys autizmo sindromą .
Sutrikimas , kurio išgydyti neįmanoma Medicinos pasaulyje tarsi yra įprasta , kad visos ligos ir jų simptomai yra aprašyti . Kiekvieniems iš jų pasireiškus , žmogui yra skiriamas specialus gydymas . Pasak vieno iš autizmo specialistų S . M . Edelson , autizmas - neurologinis raidos sutrikimas , kuris paprastai lemia vaiko nepakankamą socialinių įgūdžių , kalbos ir elgesio vystymąsi ar jo sulėtėjimą . Tai nėra liga , kurią galima išgydyti pritaikius tinkamus vaistus . Tai sindromas , kuris tęsiasi visą žmogaus gyvenimą . Šis sutrikimas dažniausiai pasirodo dar vaikystėje , vos gimus , arba apie 2-uosius gyvenimo metus . Nors autizmo sutrikimas trunka visą gyvenimą , palengvinti šį sutrikimą galima . Įdedant daug darbo , meilės ir kantrumo įmanoma lavinti įgūdžius , kurių vaikas neturi arba kuriuos prarado . Deja , daugelis tėvelių praranda nemažai laiko , nes nenori pripažinti , jog jų vaikas turi šį sutrikimą . Dažnai tikisi , kad vaikas „ išaugs ” ir viskas bus gerai .
Autizmo sindromui „ pasibeldus “ Susipažinkime su šeima , kuri nusprendė priimti autizmą ir pradėjo su juo dirbti . Rita , Vidas ir Gytis Karveliai . Mama , tėtis ir sūnus . VšĮ „ Elgesio sprendimai “ direktorė , jos pavaduotojas ir vaikas , su autizmo sindromu . Tam , kad atsirastų ši organizacija , šeimai teko susidurti su liūdna žinia . Jų sūnus – autistas . Moteris prisimena , kad ši žinia į jų šeimos namų duris pasibeldė labai seniai . Kai Gytis buvo maždaug dvejų metukų . Iki tol sveikas , guvus , gražus berniukas staiga nustojo kalbėti . Mama prisimena , kad nuvežus vaiką pas gydytoją , ji nuramino , jog vežti pas kitus specialistus berniuko nereikia , nes jis dabar truputį patylės , bet greitai pradės kalbėti rišliais sakiniais . Tačiau berniukas kalbėti nepradėjo . Maža to , ėmė ryškėti ir dėmesio sutrikimas . Kviečiamas eiti į lauką ar pažaisti , sūnus nereaguodavo . Dar kartą nuvykus pas gydytoją , tėvai išgirdo verdiktą : „ Jūsų sūnus – kurčias “. „ Gytis gėrė antibiotikus . Pabaigus jų kursą gydytojai pasakė , kad staigus apkurtimas – antibiotikų šalutinė reakcija “, - verdiktą prisimena mama Rita . Gydytojas diagnozę nustatė bandydamas atkreipti berniuko dėmesį į cypsintį žaisliuką . Tačiau berniuko tėtis Vidas Karvelis nesutiko su gydytojo nuomone , nes jam tarp pirštų patrynus saldainio popieriuką , berniukas iškart atsisuko . Taip yra , kad autistiški vaikai , dažniausiai , reaguoja į tuos garsus ir dalykus , kurie juos domina . Rodant tai , kas jiems nepatinka – jie gali net nekrustelėti . Tačiau gydytojas tai palaikė sutapimu ir pasiūlė po savaitės atvykti klausos aparatų implantacijai . Vis dėlto tėvai nieko nelaukę nuvežė sūnų pas kitą gydytoją , kuris atlikęs tyrimus pasakė , jog berniukas girdi 100 %. Berniuko tėtis po truputį ėmė suprasti , kad visi sūnaus simptomai atitinka autizmo sutrikimo bruožus . Vidas Karvelis – Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas mokėsi Kanadoje ir nemažai dalykų apie šį sutrikimą jau žinojo . Todėl nieko nelaukdama šeima pradėjo ieškoti galimybių , padėsiančių dirbti su šiuo sutrikimu . Rado jiems labiausiai tinkamą programą , vadinamą ABA ( taikomojo elgesio analizės metodas ). Šeima kvietėsi specialistus iš užsienio , kurie skraidė pas Karvelių šeimą į
METINIS LEIDINYS , IEŠKANTIEMS ĮKVĖPIMO , VILTIES IR TIKRUMO SAVO GYVENIME