Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 42

42 Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį Klaipėda, žinoma istoriniu Memelio vardu, kasmet savo gimtadienį švenčia rugpjūčio 1 d. Miesto gimimas skaičiuojamas nuo 1252 m., kai Kuršo vyskupas pranciškonas Henrikas Liuksemburgietis su vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine pasirašė pilies ir miesto įkūrimo sutartį. Brolis pranciškonas Henrikas Liuksemburgietis tapo pirmuoju Klaipėdos vyskupu. Jam, tarsi pirmajam merui, teko atsakomybė pradėti nuo pamatų statyti naują miestą. Išlikę sutarties dokumentas ir miesto antspaudas nurodo, kad Klaipėda buvo skirta statyti laivams – 1253 m. vyskupas rašė, jog „tiltus pridera taip įrengti ir pastatyti, kad jie netrukdytų laivų iškrauti bei jiems praplaukti“. Popiežius Pranciškus Lietuvos gyventojams priminė, kad per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones: totorius, lenkus, rusus, baltarusius, ukrainiečius, armėnus, vokiečius, katalikus, stačiatikius, protestantus, sentikius, musulmonus ir žydus. Popiežius paragino lietuvius tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, atsvara balsams, pasisakantiems už skaldymą. Tiesdami dvasinius, socialinius ir kultūrinius tiltus Klaipėdoje, broliai pranciškonai savo ir geradarių lėšomis pastatė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir vienuolyną. Jų rūpesčiu buvo įkurtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, puoselėjama dvasinės ir psichosocialinės pagalbos erdvė onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, autizmo spektro ir elgesio sutrikimų paliestiems vaikams, turintiems negalių suaugusiems bei senyvo amžiaus asmenims. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia garsėja profesionaliais vargonais, o vienuolynas – kultūros paveldo dalimi. Bažnyčios vargonus pagamino viena iš seniausių pasaulyje muzikos instrumentų gamintojų Austrijoje. Tai plataus diapazono ir sudėtingos 37 registrų, trijų manualų ir pedalo, 2528 vamzdžių bei kitų dedamųjų dalių sandaros instrumentas. Nenuostabu, kad įvairiausių dydžių ir tipų „Rieger“ instrumentai skamba visame pasaulyje: Bratislavos filharmonijoje, Regensburgo katedroje, Vienos „Musikverein” Auksinėje salėje, Rytų meno centre Šanchajuje, Šenceno (Shenzhen) kultūros centre ir Seulo Sunark bažnyčioje, Paryžiaus filharmonijoje, nuo šiol – ir Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Vargonų muzikos koncertai džiugina ir gydo greta esančio Šv. Pranciškaus onkologijos centro lankytojų, vaikų ir senjorų širdis. Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas yra paveldėjęs Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno „Kultūros židinio“ meno galerijos, kurią įsteigė aktyvus visuomenės veikėjas, poetas, pranciškonas kun. Leonardas Andriekus (1914–2003), kūrinius. Joje gausu išeivijos dailininkų darbų, japonų ir kinų porceliano manufaktūrų pavyzdžių, senų graviūrų, sumi – hieroglifų ant popieriaus ir šilko, XVII–XVIII a. medinių ir bronzinių Budos skulptūrų iš Indijos ir Tibeto, apeiginių kaukių, autentiškų Okeanijos ir Afrikos tautų kultūros modelių. Kolekcija papildyta pranciškono kun. Benedikto Jurčio rinkinių meninėmis vertybėmis: islamo meno pavyzdžiais – unikalia maldos kilimų kolekcija bei XVIII–XIX a. japonų litografijos darbais. Vienuolyne kuriama Kultūrų diasporų centro meno galerija, kuria broliai siekia tenkinti visuomenės sociokultūrinius poreikius, mažinti socialinę atskirtį, didinti kultūros sklaidą bei jos prieinamumą. 2019 m. atidaromą galeriją sudarys trys ekspoziciniai kompleksai: nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos ir ekspozicijos eksterjere. Galerija, disponuodama istorinę, meninę ir kultūrinę vertę turinčiais ištekliais bei vertingu paveldu, visuomenei kurs edukacinę vertę. Ji bus atvira savanoriams, greta M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E