Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 41

41 ŠV. PRANCIŠKAUS VILTIES MIESTAS
2012 m. liepos 22 d., sekmadienį, vyskupas J. Boruta iškilmingai pašventino Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Prieš
dešimt metų pradėtos statyti šventovės lubos primena apversto Nojaus laivo dugną, tai lyg postmodernistinė užuomina į
saugią ir gydančią erdvę. Bažnyčios fasadas ir langai pagaminti iš onikso akmens, kurį broliai atsigabeno iš Biblijoje minimos
rojaus vietos – Irano. Altoriaus akmuo atvežtas iš Sinajaus pusiasalio dykumos, ten Mozė su savo tauta klaidžiojo 40 metų. Taip
pat iškalbi ir apskrita altoriaus forma. Pranciškonų bažnyčia Klaipėdoje proporcijomis ir sienų dekoru tarsi atkartoja Asyžiaus
Šv. Angelų Marijos bazilikoje saugomos Porciunkulės architektūrą, kuri kartais vadinama pranciškoniškumo Tabernakuliu.  
Čia gera būti, melstis ir žiūrėti
į besimeldžiančius žmones,
prisiliečiančius prie dalelytės rojaus
grožio, prasmės, paguodos, ramybės.  
Džiugu, kad daug talentingų žmonių
atsiliepė į brolio Benedikto kvietimą
sukurti ypatingą sakralinę erdvę
depresijos nualintame pasaulyje,
tarp kurių – į Tėvo namus iškeliavę
auksarankis kalvis Vytautas Navickas ir
režisierius Eimuntas Nekrošius.
Brolis Benediktas prisimena pokalbius ir
susitikimus su režisieriumi E. Nekrošiumi,
kurio kūryba į mūsų kasdienybę
sugrąžino didžiuosius būties klausimus.
Kūrėjui visada klausimai yra svarbesni
už atsakymus. Kokio Nukryžiuotojo
pasigenda mūsų akys ir širdys?...
Eimuntas dažnai užsukdavo į savo
draugo dirbtuves, kur vario lakštai
virsdavo į Jėzaus kūno dalis. Vytas pasakojo, kad jam šis darbas
„...brangiausias, kuriuo viską pasakiau.
Ir kuris man viską pasakė. Viskas tikra.
Atrodo, kad pavyko. Esu ramus dėl to,
nes žinau, ką padariau. O dirbau labai
susikaupęs, įsigilinęs, daug šviesių
minčių lydimas, su ypatingu jausmu.
Labai atsakingai. Bet žodžiais dabar to
neperduosi...“.
– Jis gyvas, Benediktai! – tarė
E. Nekrošius, priglaudęs ausį prie
Nukryžiuotojo širdies. Tai buvo vieni iš pirmųjų kultūros
savanorių besikuriančiame
Šv. Pranciškaus vilties mieste.
– Vadinasi – jis gyvens! – atsiliepė brolis.
Vytautas Navickas ir jo sukurta Nukryžiuotojo skulptūra
M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E