Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3

29 Su skaitytojais mintimis apie Tėvynę, tarnystę ir dvasinį ugdymą dalijasi Europos skautė, Lietuvos nacionalinės Europos skautų asociacijos Klaipėdos krašto tarybos narė, viena pirmųjų Lietuvoje moterų, davusių įžodį, Daiva Nakrošienė. Ji kviečia domėtis, ar žmonės laimingi, ar vaikai saugūs, ar seneliai pavalgę, ar jie išklausyti. Europos skautai – bičiuliai, į kuriuos žmogus gali kreiptis pagalbos visada, o ypač tada, kai jau situacija tampa beviltiška. Klaipėdos „Šv. Pranciškaus vilties miestas“ jau daug metų gyvuoja bendrystėje su Europos skautais. Europos skautų judėjimo idėjos surašytos trimis principais, kurie išvardijami prieš įžodį: skauto pareigos prasideda namuose, jis ištikimas savo Tėvynei, skautas tarnauja vieningai ir broliškai Europai. Būdamas krikščionis, skautas didžiuojasi savo tikėjimu ir dirba, kad priartintų Kristaus karalystę savo gyvenime ir aplinkiniame pasaulyje. smigo tiesiai į širdį ir keitė mano pažiūras. Europos skautų organizacijoje dvasinis ugdymas yra labai stiprus, esi kviečiamas tobulėti asmeniškai, nesvarbu, kiek esi jau įveikęs skautiško kelio. Nėra Tėvynės be šeimų, Europos – be Tėvynės, krikščionybės be pastangų. Namai – tai pirmiausia šeimos bendruomenė. Tai maža visuomenės dalis, įpareigota diegti auklėjimo pagrindus. Tai – namų Bažnyčia. Europos skautai teigia, kad vaikas pirmiausiai priklauso šeimai. Skautiška veikla tegali papildyti tėvų auklėjimą. Dažnai žmonės klausia manęs apie savanorišką veiklą. Savanorystė – tai ne noras pasipuikuoti, o siekimas pakviesti kilniai veiklai kuo daugiau žmonių. Darbo yra nemažai, o apie puikią veiklą – savanorystę – žmonės dažnai tiesiog nežino. Savanorystės pradžia yra pačiame žmoguje. Ar jis nori be atlygio eiti į pagalbą kitiems? Jungtis į skautų judėjimą kviečiami vaikai nuo 7 iki 16 metų, taip pat kviečiami ir suaugę žmonės, jų veikla ir tarnystė skiriasi, jie įsipareigoja padėti ugdyti vaikus. Tarnystė man jau tapo gyvenimo būdu, jau net nesuvokiu, kad čia tarnystė, tiesiog jaučiu, kad noriu padėti ar dovanoti savo laiką, nes to reikia kitiems. Asmeniškai mane skautiškai elgtis – duoti, o ne imti – paskatino brolių pranciškonų pamokslai. Gedimino Numgaudžio dvasiniai mokymai Visi žinome „Vilties bėgimą“. Jame savanoriauju jau nuo pirmojo renginio. Tada pirmieji savanoriai buvo skautai, kurie rinko aukas Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai. „Vilties bėgimas“ nuolat pradžiugina, kai suvokiu, jog laimė ateina, apsireiškia žmonėms veikiant, dalyvaujant kartu, paremiant vienms kitą. Klaipėdiečiams linkiu burtis į bendraminčių grupeles. Linkiu drąsos prieiti ir pasakyti: „Noriu būti kartu, skirsiu šiek tiek savo laiko ir darbo.“ Nebūkime tik stebėtojai ir komentuotojai, tapkime dalyviais. M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E

Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 29