Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3

24 ŠV. PRANCIŠKAUS VILTIES MIESTAS vėl bėgsiu, padėk užsiregistruoti.“ Įsimintiniausi yra neregys Zigmantas, atvykstantis iš Pasvalio, ir Stasys, gyvenantis su transplantuotomis kepenimis. Abu drąsuoliai įveikia vieną iš ilgųjų trasų. Antanas: Atmenu, kai onkocentro statyboms buvo renkamos lėšos didžiuosiuose prekybos centruose, solidūs vyrai su kostiumais praeidavo pakėlę nosis į viršų ir apsimesdavo negirdintys, tuo tarpu močiutės iš savo piniginių traukdavo paskutinius litus... Savanoriška veikla užkrėčiau ir savo vyresnėlį sūnų. Tad dabar šeimoje esame du savanoriai. Vyras juokauja, kad prie savanorystės prisideda išleisdamas mus savanoriauti. Ar prisimenate situaciją, nuotykį, privertusį jus susimąstyti? Lina: Mane labai džiugina, kad yra keletas „Vilties bėgimo“ aistruolių, jau daug metų dalyvaujančių bėgime. Paskambina ir sako: „Atmeni, čia aš. Praėjusiais metais bėgau, šiemet Reda: Buvau ką tik „iškepta“ 3 km taško savanorių koordinatorė. „Vilties bėgimo“ dieną įsirengėm savo „darbo vietą“ ir paaiškėjo, kad neturime dėžučių rinkti aukoms. Nuotaika nekokia: šalta, žvarbus vėjas košia kiaurai, savanoriai iš dėžučių paieškų grįžta tuščiomis, dėl blogo oro aikštė tuščia. Jei oras nepasitaisys, žmonių nesusirinks... Bet štai iš paieškų nešina dėžutėmis grįžo paskutinė savanorė. Ir ne bet kokiomis – iš saldainių parduotuvės, kvepiančiomis skirtingais kvapais. Dėžutes dalinomės pagal tai, koks kvapas kuriam patinka... Vėliau ir oras pasitaisė, ir žmonių daug susirinko, ir savanorių akys blizgėjo: „Vilties bėgimas“ pavyko! Laima: Mane labai žavėjo, stebino tai, kad tūkstančiai žmonių susirinko, susivienijo bendram, be galo kilniam ir reikalingam tikslui. Bet stebino ir tai, kad begalinėj žmonių jūroj nebuvo alkoholio. Fotografuodama žvalgiausi ir gėrėjausi tuo, o viduje buvo labai labai gera. Rita: Esu savanoriavusi lengvosios atletikos renginyje, kur susipažinau su teisėju, duodavusiu startą bėgikams. Jis turėjo specialų pistoletą ir pasakojo, kiek daug reikėjo dirbti ir mokytis, kad to pasiektų. Žiūrėjau susižavėjusi į tą žmogų ir nedrąsiai svajojau bent kartą patirti, ką reiškia galėti iššauti. Pasidalinau šia svajone su vienu iš savanorių „Vilties bėgime“, o jis, man net neprašius, suorganizavo, kad galėčiau tai padaryti. „Vilties bėgimas“ pildo svajones!!! Nepamiršiu to visą gyvenimą. Kokią, jūsų nuomone, žinią neša savanoriai per „Vilties bėgimą“? Lina: Neteko sutikti pikto, susiraukusio savanorio. Jie visi laimingi žmonės, norintys, kad ir aplinkiniai tokie būtų! Reda: Pirmoji žinia visiems niurzgantiems, kad Lietuvoje nėra gero jaunimo. „Vilties bėgime“ savanoriauja daug nuostabaus skirtingo amžiaus jaunimo, kurie neatlygintinai aukoja savo laiką, yra pasiruošę padėti. Antroji žinia – jie yra vilties ambasadoriai. Padeda skleisti žinią, kad žmogus, susirgęs onkologine liga, nėra vienas, jis gali kreiptis pagalbos į onkocentrą, kur jo laukia profesionali savanorių M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E

Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 24