Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3

23 dirbame bendram tikslui, tad noras vienytis stipriai jaučiamas. Laima: Labai žaviuosi jaunų žmonių entuziazmu, noru gyventi ne tik sau, dėl savęs, bet ir dėl kitų. Aušra: Mane supa žmonės, kurie dega noru padėti, prisidėti prie geresnio žmonių rytojaus. Jie suteikia vilties ir man, ir draugui, ir kaimynui. Antanas: Tai pasišventę idėjai žmonės, kurie padaro 1000 kartų daugiau negu samdomi darbininkai ir kurie, nepaisant įsitikinimų, savo darbais įkūnija krikščionišką artimo meilės principą. Lina: Manau, kad tiems žmonėms apibūdinti puikiai tiktų posakis: „Kas, jeigu ne mes, kada, jeigu ne dabar.” Reda: Jie neniurzga, kai reikia daryti „kas nepriklauso“, jie nežino žodžių „nenoriu“, „neįdomu“. Jų lūpose nuolat skamba: „Kuo galiu padėti?“, „Ką dar reikia padaryti?“ Ar yra amžiaus riba savanorystei? Viskas prasideda nuo noro susirasti draugų, priklausyti bendruomenei, įgyti patirties ir žinių. O vėliau tampa svarbu padėti ir savo laiką skirti tiems, kam labiausiai to reikia. Reda: Manau, kad amžiaus ribos savanorystei nėra, nes kai savanoriauja mama ar tėtis, vaikas taip pat savanoriauja (kai kurių mamų vaikai savanoriavo dar būdami įsčiose). Jei jis mažas, mokosi būti kantrus ir dalintis mamos ar tėčio dėmesiu su kitais žmonėmis. Kai jis paauga, gali atlikti užduotis pagal savo amžių. Visada atsiras veiklos, tik suaugusiajam reikia pastebėti ir suteikti vaikui galimybę. Suaugusieji, tuo tarpu, savanoriauti gali tol, kol leidžia jėgos. Ką mano jūsų artimieji apie šią jūsų veiklą? Aušra: Džiaugiasi, ir rėmia bėgimo idėją. Buvau net sesę ir jos vyrą įtraukusi į savanorystę. Rita: Visada jaučiu artimųjų palaikymą. Gal iš pradžių ir buvo skeptiškų minčių iš aplinkos, bet, matydami, kiek man tai suteikia džiaugsmo, nebekelia jokių klausimų. Lina: Palaiko ir visada domisi kaip sekasi, padeda platinti Vilties bėgimo plakatus, skrajutes Klaipėdos r. (Gargžduose). Reda: Mano artimieji be savanoriškos veiklos manęs neįsivaizduoja. Rita: Esu sutikusi savanorių senjorų, kurie kęsdami skausmus dėl ligų vis tiek prisijungia, nes nori išlikti aktyvūs, neužsisėdėti namuose. Visada veiklą galima pritaikyti skirtingų fizinių galimybių žmonėms. O ir jie patys gali pasidalinti savo neįkainojama patirtimi. Laima: Nesvarbu, kiek tau metų, svarbu, kaip jautiesi. Skatinčiau išdrįsti ateiti, savęs „nenurašyti“. Pabuvus tokioj aplinkoj, tokioj erdvėj, dingsta gailestis sau. Ir tai nuostabu. Lina: Kiekviename amžiaus tarpsnyje savanoriauti skatina skirtingi motyvai. M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E

Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 23