Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 15

Davidas Holliday'us:
„...Lietuvoje įvyko kai kas
nuostabaus, jaudinamo ir
pakilaus“
Kai vienuoliai pranciškonai Klaipėdoje
įkūrė Šv. Pranciškaus onkologijos
centrą, siekiantį pagerinti sergančiųjų
vėžiu ir jų šeimų gyvenimo kokybę,
Lietuvoje įvyko kai kas nuostabaus,
jaudinamo ir pakilaus.
2007 m. rugpjūčio pradžioje mane
pakvietė dalyvauti netoli pagrindinių
miesto ligoninių, įsikūrusių šiaurinėje
Klaipėdos dalyje, vykstančioje
ceremonijoje. Tiksliai nežinodamas,
ko tikėtis, į sutartą vietą atvykau
apie 16 val. Diena buvo šalta, lietinga,
po kojomis – purvynas. Minioje
žmonių ieškojau pažįstamo veido,
bet nieko nemačiau. Pagaliau prie
manęs priėjo vienuolis pranciškonas
brolis Benediktas – jis manęs laukė
ir pasveikino atvykusį. Po kelių
minučių su maždaug 200 žmonių
būriu pajudėjome takeliu miško link.
Pradėjo sklaidytis debesys, pasirodė
saulė. Netrukus pasiekėme atvirą
erdvę, kurioje buvo išdėstytas didžiulių
akmenų ratas – saulė spindėjo ir
akmenyse. Kiekvienas iš penkių ar
šešių akmenų, sveriančių maždaug
po 10 tonų, buvo aprištas balta virve,
kokią juosi pranciškonų vienuoliai.
Rato viduryje – plokščias akmuo, ant
kurio stovėjo būsimo Šv. Pranciškaus
onkologijos centro maketas. Brolis
Benediktas apšlakstė švęstu vandeniu
akmenis ir šalia esantį žmonių būrį.
Pasirodo, aš buvau pakviestas į šioje
vietoje įsikursiančio centro šventinimo
ceremoniją! Ji buvo jaudinanti – su
besišypsančiais ir laimingais žmonių
veidais. Čia būti buvo gera. Tai –
ypatinga vieta.
Netrukus prasidėjo įvairiapusė veikla.
Nedidelė organizacinė grupė, reguliariai
susitikdavusi kartą per mėnesį, pasidalijo
M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E