SKIRTINGI IR LYGŪS
8
Nepaisant mokytojų pasirengimo teikti pagalbą kiekvienam mokiniui, skiriant jam pakankamai dėmesio, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir nepaisant mokytojų supratimo, kad mokiniai praturtina vienas kitą tuo, kad yra skirtingi ir ši įvairovė laikoma vertybe, įtraukujį ugdymą vis dar yra sudėtinga įgyvendinti. Kodėl taip yra? Nes mokytojas nėra vienintelis šios pedagoginės sąveikos dalyvis.
Europos specialiojo ugdymo plėtros tyrimų duomenimis (Inclusive Education and Classroom Practice Summary Report, 2003 ir kt.) inkliuziniam ugdymui didelę įtaką turi ne tik tai, kaip mokytojas dirba klasėje bet ir kaip mokykla organizuoja mokymą. Sėkmingam įtraukimui didelę įtaką daro mokinių skaičius klasėje, pedagogų kvalifikacija, išorinių ir vidaus specialistų tarpusavio bendradarbiavimas, fizinė aplinka ir pagalbinės ugdymo priemonės, kitaip tariant, įtraukaus ugdymo sėkmę lemia ne tik pedagogų pasirengimas ir pasiruošimas bet ir resursų prieinamumas.
Mokyklose nepakanka materialinių ir žmogiškųjų išteklių, šį stoka pasireiškia mokyklų vadovų ir mokytojų netinkama kompetencija, skeptiškomis nuostatomis. Dėl finansavimo stokos, mokyklose trūksta kvalifikuotų specialistų, gebančių suteikti mokiniui ir jo šeimai reikiamą socialinę, psichologinę pagalbą, trūksta mokytojų padėjėjų, nevyksta tinkamas bendradarbiavimas tarp visų švietimo proceso dalyvių.
Įtraukaus ugdymo procesas turi būti grindžiamas sisteminiu požiūriu, kuris būtų orientuotas į absoliučiai visus, įvairiausių skirtybių, poreikių turinčius mokinius, pedagogus, specialistus, mokinių šeimas ir mokyklą.
Jeigu didžioji pedagoginės bendruomenės dalis laikosi inkliuzijos vertybinių nuostatų ir geba jas perduoti kitiems mokyklos darbuotojams, jeigu visi mokytojai skatinami kūrybiškai kelti problemas ir ieškoti sprendimų, jeigu į mokyklos etoso kūrimą įtraukiami ne tik mokytojai, bet ir mokiniai bei tėvai, tai tokiu atveju kuriama pozityvi, humanistinė, į asmenį orientuota mokyklos vidaus kultūra. Būtent ji yra tas atskaitos taškas, nuo kurio turėtų prasidėti inkliuzinis ugdymas mokykloje (Mažylienė, Gutauskienė, Tumelienė, ir Špokienė, 2011).