SKIRTINGI IR LYGŪS
41
Žmonės turintys klausos sutrikimą, kasdieniame gyvenime, susiduria su įvairiomis kliūtimis prie kurių jiems reikia prisitaikyti arba su jomis kovoti: sudarytos nepakankamos sąlygos vaikams, turintiems klausos problemų, išmokti gestų kalbą iki tol, kol vaikai pradės lankyti mokyklą, kurčiųjų ugdymo centruose gestų kalbos mokoma nevienodai, trūksta gestų kalbos mokytojų arba kitų specialistų. Asmenims, turintiems klausos sutrikimą, nepakankamai pritaikyta informacinė aplinka, todėl atsiranda kliūčių užtikrinant jų rinkimų teisę, teisę į mokslą, aplinkos prieinamumą ir kt. Neužtikrinama galimybė vaikams įsigyti kokybiškų, individualius poreikius atitinkančių, valstybės kompensuojamų klausos aparatų. Kurtiesiems vaikams retai tenka galimybė eiti į mokyklą, kur pagrindinė bendravimo priemonė būtų gestų kalba, o mokymui dažniausiai naudotų ne sakytine kalbą, o gestų.
Naujai priimti įstatymai suteikė tėvams didesnes ugdymo pasirinkimo galimybes, ne tik ugdyti vaikus spec. mokyklose – internatuose bet ir integruotai bendrojo lavinimo įstaigose. Pagal Lietuvos kurčiųjų draugijos 2017 m. duomenys, įvairiose Lietuvos ugdymo įstaigose (darželiuose, spec. mokyklose, aukštosiose įstaigose) gauna išsilavinimą 159 asmenys, įvairiose įmonėse dirba apie 350 žmonių turinčių klausos problemų.
Iš tikrųjų taip nėra. Taip pat yra atvejų, kai vienas žodis perteikiamas skirtingais gestais, pavyzdžiui, žodis bėgti perteikiamas skirtingai, norint pasakyti kraujas bėga iš nosies, vanduo bėga iš čiaupo, vilkas bėga ar laikas bėga.
Lietuvoje vartojama daug gestų kalbos variantų, tačiau bendrinės lietuvių gestų kalbos kol kas nėra.
Kartais vartojama tokia kalbėjimo forma, kai kalbama lietuviškai (su balsu arba be balso) ir kartu rodomi gestai. Tai vadinama kalkine kalba. Tai ne gestų kalba, o gestais rodoma lietuvių kalba. Tokiu atveju gestai žymi žodžius. Kalkinė kalba kurtiesiems sunkiai suprantama, jos supratimas priklauso nuo gebėjimo skaityti iš lūpų, nes pagrindinis tekstas sakomas lūpomis, o gestai yra tik pagalbinė priemonė.
Per Jungtinių Tautų forumą, skirtą mažumų klausimams, Pasaulio kurčiųjų federacijos prezidentas M. Jokinen teigė, kad klausos sutrikimą turintys asmenys turi teisę vartoti savo kalbą, tačiau kasdien jaučia kalbinį genocidą. Jis taip pat sakė, kad gestų kalbos vartotojai laiko save labiau kultūrine ir kalbine mažuma, nei neįgalumą turinčia žmonių grupe.