mastymas, kai reikia žinoti viską ir apie visus,
ir pavydėti, skųstis, apšnekėti, koks gi kieno
skirtumas, kur ir kas susituokę, čia mano
gyvenimas, ne kažkieno kito, kodėl kažkam
turėtų rūpėti, jog aš susituokiau? Ir susituokiau
su vaikinu, na ne iš tikrųjų, nes dar nesu vedęs,
bet suprantat (šypsosi).
-Ką manote apie gėjų vedybas ir galimybę
įsivaikinti vaikus? Ar jūs to norėtumėte? O
galbūt jau ir planuojate?
- Ha ha (juokiasi)... Per anksti man dar šnekėti
apie vedybas ir tuo labiau vaikus. Per jaunas
dar, norisi palakstyti, pasidžiaugti gyvenimu,
žinoma, tikrai nesakau NE, galbūt kada nors
būtų tikrai gera įsivaikinti, ar turėti savo atžalą,
rūpintis kažkuo ir išauklėti dorą pilietį. Bet
viskas tik ateityje. Aš visada sakiau, jau geriau
įsivaikinti gėjų porai, nei leisti tiems vaikams
užaugti be meilės ir globos, našlaičių
namuose. Todėl aš tikrai UŽ, ir palaikau tuos
žmones, kurie tuokiasi ir įsivaikina. Turiu
nemažai pažįstamų gėjų porų, kurie gyvena
labai gerai, susikuria šeimas, turi vaikų, ir yra
labai laimingi, o vaikams aš ir pats pavydžiu:
jie turi daugiau visko nei aš pats. Čia ir yra
tikroji gėjų samprata, mes tik norim mylėti ir
būti mylimi bei priimtini žmonių ne už tai, jog
esam gėjai, bet už tai, jog esame visiškai tokie
patys, kaip ir jūs.
Dauguma žmonių sako, kad nelinkę
diskriminuoti ar stigmatizuoti žmonių, tačiau
jie net patys nepastebi kai tai daro. Retas
žmogus, kuris galėtų atsakyti į klausimą, kas
yra stigma ir diskriminacija.
Diskriminacija tai teisių suvaržymas arba
atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl
rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar
politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės
padėties, gimimo vietos ir kt. Tai taip pat
priemonės, kuriomis valstybė ar kelios
valstybės apriboja kurios nors valstybės, jos
atstovų ar piliečių, juridinių ir fizinių asmenų
teises.
Stigma -fenomenas, kai žmogus pasižymi
kokiu nors fiziniu, psichologiniu ar socialiniu
nukrypimo požymiu, žyme, ir ta žymė (stigma)
ryškiai skiriasi nuo kultūriškai nusistovėjusių
normų.
Žmogus
su
tokia
žyme
diskriminuojamas, jo šalinamasi. Asmuo,
turintis kokią nors stigmą, vadinamas
stigmatizuotu, o jei stigmą turi žmonių grupė,
ta grupė vadinama stigmatizuotųjų grupe.
Tokių grupių nariai vienokiu ar kitokiu mastu
skiriasi nuo daugumos visuomenės narių savo
išvaizda, elgesiu, socialiniu statusu ar kt.
savybėmis. Stigma tai kai analizuojami asmens
jausmai, apie save ir savo santykius su
žmonėmis,
kuriuos
visuomenė
vadina
"normaliais". Žmogus su malonia (mandagia)
stigma gali būti taip pat stigmatizuotas ir
jaustis normaliai, nepatogiai:jie turi būti
visuomet pasirengę nešti naštą, kuri nėra
„tikrai“ jų jie gali sugretinti visus kitus per
daug moraliai, naudodami stigmą kaip
neutralią esmę (medžiagą) žiūrėdami tiesiogiai
į ją.
Taigi, Andrius, asmuo stigmatizuojamas dėl
jo savybių, pažiūrų ar veiklos, neatitinkančios
visuomenėje priimtų kultūrinių ar moralinių
normų. Lietuvoje homoseksualumas nėra
priimta kaip moralinė norma.
Andrius
mokykloje ir gatvėje patyrė socialinė stigma,
tai yra etikečių klijavimas ir priskirimas prie
„kitų“ (the others). Būtina sukurti aplinką,
kurioje visi jaustųsi patogiai, kai reiškia savo
pažiūras ie dalyvauja veiklose. Svarbu skatinti
diskusijas ir atspindėti grupės procesus.
Žmonės atskiria juos, o ypač Lietuvoje. Tai
vyksta todėl, kad daug ką padarė žiniasklaida,
kuri homoseksualus ir nebūtinai tik juos, bet
kalbant ir apie kitas kultūrines mažumas,
pateikia ne visišką ties, iškreiptai ir
žeminančiai. Dažnai žiniasklaidos pateikiami
pavyzdžiai ar vaizdai, prasilenkia su tiesa.
Galbūt būtų daugiau žmonių, kurie priima
mažumas, tokias kaip homoseksualai, tačiau
didelę įtaką daro žiniasklaida ir gerai visiems
žinomi žmonės. Galbūt jeigu daugiau žmonių
domėtųsi ar bent jau stengtųsi suprasti kitus,
tokio
dalyko
kaip
diskriminacija
ir
stigmatizavimas nebeliktų, paprasčiausiai
reikia būti tolerantiškiems vieni kitiems. O
tolerancija, tai pagarba įvairovei.
Kam reikalinga tolerancija? Pasaulyje
gyvena daugybė skirtingų žmonių grupių –
baltaodžiai,
juodaodžiai,
katalikai,
musulmonai, vyrai, moterys, homoseksualai ir
heteroseksualai. Mes galime nemėgti kai kurių
iš jų, ir, žinoma, kai kurie gali nemėgti ir mūsų.
Tačiau jei visi laikysimės taisyklės, kad
skirtumai – ne pagrindas nesantaikai,