senų laikų vyrai romai verčiasi arklių prekyba,
o moterys - būrimu taip užsidirbdamos
pragyvenimui, tačiau ne kiekviena moteris
moka burti – tai Dievo dovana, ir tik motina
gali perduoti šį mokslą vyriausiajai dukrai
šeimoje. Romė moteris – puiki psichologė, ji
greit pažįsta žmogų. Pasikalbėjusi su žmogumi
ji jau žino kas jį slegia ir ką jam reikia pasakyti.
Romai geros širdies ir vaišingi. Su svečiu jie
gali paskutiniu kąsniu pasidalyti visai
negalvodami apie rytojaus dieną. Romai iš
prigimties apdovanoti gera klausa, o jų muzika
kupina laukinių melodijų: čia ramūs, meilūs,
širdį graudinę liūdni garsai greit virsta
linksmais, kupinais aistros ir gyvenimo
džiaugsmo sąskambiais. Romai mėgsta
dainuoti romansus, lyriškas dainas, nes juose
atsispindi nelaiminga meilė, aistra arkliams,
melancholija. Romai neturi bendros religijos ir
išpažįsta
religiją,
dominuojančią
gyvenamojoje teritorijoje. Tarp jų yra katalikų,
stačiatikių, protestantų, musulmonų ir kt
(Toleikis, 2001:43-48). Taigi, romų kultūra yra
spalvinga ir savita savo tradicijomis, o romų
žmonės yra gabūs ir sumanūs.
Į Lietuvą romai atklydo maždaug prieš 500
metų, atsinešdami savo papročius, tradicijas,
kultūrą. Iš aplinkinių romai išsiskyrė savo
savitumu
ir
taip
skatino
aplinkinių
nepasitikėjimą. Šis nepasitikėjimas išliko ir iki
šių dienų. Nors Lietuvoje romai sudaro tik 0,07
proc. šalies gyventojų (remiantis paskutinio
gyventojų surašymo duomenimis 2001m.),
tačiau romų padėtis visuomenėje yra
sudėtinga. Visuomenėje išlikęs stereotipinis
mąstymas, jai žmogus romų tautybės tai
būtinai:
vagis,
neišsilavinęs,
asocialus,
bedarbis, netvarkingas, susijęs su narkotikų
prekyba ir apgavystėmis. Dėka tokio
stereotipinio žmonių mąstymo, romų tautybės
žmonės patiria daug sunkumų savo gyvenime:
sunkiai susiranda darbą, o jai ir pavyksta
sunkiai pritampa prie kolektyvo dėl savo
išskirtinės išvaizdos, visuomenė atstumia ir
vengia
bendrauti,
patiriama
didelė
diskriminacija, patyčios ne tik suaugusių tarpe,
bet ir vaikų tarpe mokykloje. Šios problemos
kankina romus jau daugelį metų, o situacija vis
nesikeičia.
Visuomenė
linkusi
atstumti
stigmatizuotą grupę ir laiko tą grupę
visuomenės paraštėse ir nesistengia nei
bendrauti, nei mėginti suprasti, o tik atsiriboja
ir vengia, bet kodėl taip yra? Kokios priežastys
lemia tokį stereotipinį mąstymą?
Atsakymas paprastas: medijos, spauda,
internetas formuoja mūsų požiūrį į pasaulį.
Žiniasklaidoje romai visada parodomi tik iš
blogosios
pusės,
bet
niekada
nepasidžiaugiama
jų
laimėjimais
ar
nuopelnais.
Žiniasklaidoje
romai
ypač
kriminalizuojami ir tai tik skatina neigiamas
aplinkin ių emocijas. Nusikaltėliais tampa ir
įvairios kitos etninės kilmės žmonės, tačiau jei
nusikalsta romas ar romė, tai jų tautybė
nusikaltimo
aprašyme
būtinai
būna
paminimėta ir pabrėžta. Taip pat žiniasklaidoje
galima pastebėti ir rasizmo apraiškų. Rasizmas
visuomenėje reiškiasi per diskriminacines ar
atskirties praktikas, nuostatas, nuomones,
požiūrius
ar
ideologijas. Žiniasklaidoje
rasizmas komunikuojamas per socialinių
reprezentacijų formas. Rasizmas žiniasklaidoje
dažnai nėra akivaizdus, o greičiau yra
numanomas
nagrinėjant
vyraujančias
reprezentacijas,
apibendrinančias
ar
pagrindžiančias teiginius, kurie apibendrinami
visos grupės atžvilgiu, tam tikrai grupei
priskiriant tik tam tikras socialines kategorijas
ar markerius, pabrėžiančius (įvardijančius)
socialius skirtumus. Taigi, rasistinė ar
ksenofobinė
informacija
žiniasklaidos
pranešimuose suprantama, kaip bet kuri
rašytinė ar vaizdinė medžiaga, propaguojanti,
skatinanti
ar
kurstanti
neapykantą,
diskriminavimą ar smurtą, nukreiptą prieš
asmenį ar asmenų grupę dėl rasės, odos
spalvos,
etninės
kilmės
bei
religijos
(Beresnevičiūtė, Frėjutė-Rakauskienė, 21). Kai
iškyla
problemos
labai
paprasta
yra
stigmatizuoti visą etninę grupę ir „primesti“
visai grupei tas problemas, o ne atsižvelgti į
tam tikrą situaciją. Taip pat informacija
žiniasklaidoje
dažnaiusiai
pateikiama
vienpusiškai,
neplėtojant
dialogo
tarp
daugumos ir mažumos grupių, o tai tik leidžia
pamatyti vienos pusės nuomonę, o kita pusė,
deja, lieka neišklausyta. Apibendrinant galiu
teigti tai, kad žmonės linkę beatodairiškai
pasitikėti teikiama žiniasklaidos informacija,
kritiškai jos neįvertindami ir nesistengdami į
situaciją pažiūrėti iš šalies.
Pateikiami keli pavyzdžiai „iliustruojantys“
romų kultūrą: