požiūrį lengva pakeisti vien įstatymu.
Klausimas – ar išvis lengva jį pakeisti, jei jis
gyvuoja jau amžių amžius! Tačiau liūdnas
mintis praskaidrina gatvėje pakabinti plakatai
„Viena rasė – žmonių rasė“. Nacionalinio
socialinės integracijos instituto veikla taip pat
yra puiki pradžia kovoje prieš tautinę
diskriminaciją. Atmestinas požiūris valstybės
viduje nėra virusas, todėl negali apkrėsti visos
visuomenės, kuri pripažįsta, jog kultūringai ir
išsivysčiusiai šaliai reikia kovoti su gėdingu
rasizmu.
Etninės mažumos Lietuvoje
kurią nors religiją arba tikėjimą. Šio straipsnio
5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai ir
globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių
religiniu bei doroviniu auklėjimu pagal savo
įsitikinimus. Lietuvoje nėra valstybinės
religijos. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos
43 straipsnio 7 dalyje ir reiškia, jog religijos
tradiciškumas
netapatintinas
su
jos
valstybiškumu: religinės organizacijos nesikiša
į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą,
neformuoja valstybinės politikos, valstybė
nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų
vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo
kanonus ir statutus. Tačiau netradiciniams
religiniams judėjimams priklausantys asmenys
Lietuvoje gyvenantys asmenys jaučiasi
diskriminuojami
jie
laikomi
sektantais,
teroristais dėl išpažįstamo tikėjimo sulaukia
daug
patyčių.
Tai kitų tautybių žmonių grupės gyvenančios
kitoje o ne savo valstybėje. Gyventojų
surašymo duomenimis Lietuvoje užfiksuota
net 115-os tautybių atstovų. Didžiausios
etninės mažumos Lietuvoje: Rusų, Lenkų,
Totorių, Latvių, Kinų, Gudų, Libaniečių, Žydų,
Vietnamiečių, Romų, Karaimų. Netolygus
tautinių
mažumų
pasiskirstymas
šalies
gyventojų tautinei įvairovei daugiausiai įtakos
turėjo LDK laikotarpis. Lenkai- daugiausiai į
Lietuvos kraštą atsikėlė po Lietuvos-Lenkijos
susivienijimo, taip pat tarpukariu, Lenkijai
okupavus Vilniaus kraštą. Daugiausia lenkųVilniuje ir Šalčininkuose. Pirmieji rusai
atsikraustė LDK laikotarpiu vėliau carinės Diskriminacija dėl amžiaus
Rusijos valdymo metais. Gudai daugiausiai
gyvena Vilniuje ir pasienyje su Baltarusija.
Diskriminacija dėl amžiaus yra viena iš
labiausiai paplitusių diskriminacijos formų
Diskriminacija dėl religijos
Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Akivaizdžiai
apie
tai
byloja
ir
Lygių
galimybių
Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina kontrolieriaus tarnybos 2005–2009 m. veiklos
visas asmens teises, susijusias su religijos ir ataskaitos, kuriose skundų dėl diskriminacijos
tikėjimo, įsitikinimų laisve, laisvę išpažinti ir amžiaus
pagrindu
yra
daugiausia.
skleisti savo tikėjimą, laisvai privačiai ir viešai Diskriminacija
dėl
amžiaus
Lietuvoje
jį praktikuoti ir mokyti jo. Konstitucijos 25 dažniausiai asocijuojasi su vyresniojo amžiaus
straipsnio 1 dalyje deklaruojama asmens teisė ir
pagyvenusių
žmonių
diskriminacija.
turėti įsitikinimus, laisvai juos reikšti, ieškoti ir Vyresnio amžiaus žmonės dažniau skundžiasi
skleisti informaciją. 26 straipsnio 1 dalis diskriminavimu nei jaunesni. Tikėtina, kad toks
deklaruoja, kad konkreti minties, tikėjimo ir amžių pasiskirstymas atspindi realius su
sąžinės laisvė yra nevaržoma. Šio straipsnio 2 amžiumi susijusios diskriminacijos ypatumus,
dalyje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi o šio reiškinio priežastis yra neigiamas
teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba visuomenės požiūris į pagyvenusius žmones,
tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai nuostatos, kad tokie žmonės yra bejėgiai,
ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, silpni, nenaudingi visuomenei ir jų problemos
praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. 3 dalyje skiriamas nepakankamas dėmesys ne tik
pabrėžiama, kad niekas negali kito asmens žiniasklaidoje, bet ir kitose visuomeninio
versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti gyvenimo srityse. Darbo ieškantys vyresnio