poveikį vaikui darantį veiksnį. „Smurtas kaip
PEDAGOGŲ POŽIŪRIS Į
pažeidžiame žmogaus asmenybę ar psichiką ar
SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS
sukeliame neigiamas emocijas, nepriežiūra irgi
yra smurtas“ (I.S.) „Smurtas, kai žmogus ar
vaikas
Miglė Turevičiūtė
Smurtas prieš vaikus – dažnai girdima ir
eskaluojama šių dienų tema. Mirga daugybė
straipsnių apie įvairius atvejus žiniasklaidoje,
tačiau
pabandykime
plačiau
įsigilinti
į
pedagogų požiūrį kalbant apie smurtą prieš
vaikus. Šį požiūrį padės atskleisti Vilniaus
kolegijos lektorė Ingrida Stankevičienė (toliau
straipsnyje žymima I.S.) sukaupusi nemažą
pedagoginio
darbo
patirtį
ir
Daumantas
Aidietis (toliau straipsnyje žymima D.A.),
kuris pedagogu dirba dvejus metus. Galbūt tai
didelis patirties, darbo metų ir amžiaus
skirtumas, bet ar tai turi įtakos kalbant tema
apie
smurtą
prieš
vaikus?
Palyginkime
skirtingų kartų atstovų pedagogų nuomonę šia
tema, ar atsiras ryškių skirtumų, o galbūt
yra
psichologiškai“
mušamas,
(A.D.).
paveikiamas
Kadangi
smurtas
įvertinamas kaip neigiamas veiksnys galima
išskirti ir jo pasekmes vaikui. Pasak pedagogų,
smurtą patiriantis vaikas gali būti sužlugdytas,
tai atsiliepia ne tik asmenybės vystymuisi ir
jos formavimuisi, bet ir emocinei būsenai :
„vaikas tampa liūdnas, apatiškas visoms
veikloms“ (D.A.). Taip pat, patyręs smurtą
žmogus pradeda kaupti emocijas savyje ir
atsiranda tikimybė, kad jis smurtaus prieš
kitus:
„pradeda
vystytis
antrinės
vaiko
savybės, viena iš jų agresija“ (I.S.). Lyginant
pedagogų požiūrį į smurto poveikį vaikui
nuomonės nesiskyrė, svarbu pabrėžti, kad
nepateiktas nei vienas argumentas ginantis
smurto naudą.
požiūriai bus labai panašūs.
Girdint
tiek
negatyvių
pasekmių
ir
apibūdinimų gali kilti kausimas: iš kur kyla
Nepriklausomai nuo darbo patirties, abu smurtas? Pedagogės teigimu, smurtas atėjęs į
pedagogai smurtą apibrėžia kaip neigiamą šiuolaikinę visuomenę iš senų laikų, nes seniau
25