ryšys, svarbus medžiagos turinys, ne pats buvo grįžtama prie Nepriklausomos Lietuvos
procesas) buvo orientuotas į pradinio ugdymo mokyklos
pakopą, rengusią vaiką realiam gyvenimui, o filosofijos dalykai, šalinami mokyklų mokytojai
gimnazija komunistai).
nuosekliai
išlaikė
klasikinės
modelio
(gražinami
tikybos
ir
mokyklos pobūdį – rengė aukštajam mokslui, Sovietinė mokykla buvo dažnai pertvarkoma,
ugdė inteligentą. (Bruzgelevičienė, Žadeikaitė tačiau teigiamų rezultatų neatnešė – jai buvo
2008: 22). Buvo paplitę fizinės mokinių būdingas
bausmės. „Kada aš mokinausi (1934 – 38 m.) primetimas, prievarta. Mokytojai taikė fizines
tautiškumas buvo tikras ir visur, ne taip kaip bausmes, klasėse buvo griežta drausmė, tvarka,
dabar. Visų pirma tautiškumas prasidėjo nuo nes mokytojai už nusižengimus bausdavo
mokytojos. Ją visi gerbė ir mylėjo. Klasė buvo (klupdydavo į kampą, mušimas liniuote, ausų
didžiulė, bet drausmė buvo. Aš pati klūpėjau 3 tampymas). Archyvuose minimi vos keli atvejai
pertraukas ant pirštų galiukų už tai, kad netyčia (kai
praskėliau lūpą berniukui...“ (Raudys 2001: greičiausiai dėl to, kad patys tėvai toleravo
275). fizines bausmes ir retai kada dėl jų skųsdavosi
kategoriškas
vykdavo
smurtas
svetimos
prieš
valios
mokinius),
vedėjams, inspektoriams. (Raudys 2001: 275).
Nuo 1960 m. įvedamas privalomas aštuonmetis
mokymas.
1977 m. įsigalėjo privalomas vidurinio mokslo
įstatymas.
Okupacijos metais išsaugotas laisvės troškimas
aktyviai reiškėsi Lietuvos Sąjūdžio veikloje
Po 1940 m. Lietuvos aneksijos, kurią įvykdė
Sovietų Sąjunga, buvo pertvarkoma mokyklos
sistema. Vadovėliai verčiami į rusų kalbą,
mokyklos
atskiriamos
nuo
bažnyčios,
panaikinamas tikybos bei filosofijos dalykas.
Juos
pakeitė
SSRS
istorijos
ir
Stalino
konstitucijos kursai. Mokymo ir auklėjimo
tikslas
buvo
perprasti
komunizmo
idėjas,
studijuoti marksizmą – leninizmą. Auklėjimas
buvo pagrįstas smurtu ir baime (Žilionis 2002:
18).
Vokiečiams okupavus Lietuvą trumpam
(Raudys 2001: 270).
XXI A. LIETUVOS ŠVIETIMAS
1991 m. priimtas Lietuvos Respublikos švietimo
įstatymas, kuris nustato Lietuvos Respublikos
švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų
(išskyrus
aukštąsias
mokyklas)
veiklos
ir
valdymo pagrindus.
Lietuvos švietimo koncepcija (1992: 5) -
istorinis
raidos
visuomenės
posūkis,
mentaliteto
kuris reikalavo
kaitos: pamatinių
demokratijos vertybių įsisąmoninimo, naujo
12