kalba, rečiau lietuvių. Buvo mokoma skaityti,
rašyti, tikybos pagrindų pirmiausia ketinantiems
LIETUVOS
ŠVIETIMO
ISTORIJOS
EKSKURSAI
būti dvasininkais. Kiek vėliau įtraukta vokiečių
kalba, kuria buvo rašomi oficialūs laiškai, susiję
su Lietuva ir siunčiami Jėzuitų ordinui. Jėzuitų
ordinas buvo įkurtas kovai su reformacija,
Živilė Jakštaitė
bažnyčios stiprinimo autoritetas perkeltas į
Švietimas Lietuvoje perėjo vingiuotus
ir
įvairius
kelius.
Mokinių
tarpusavio
šnipinėjimas, konkuravimas, drausmė klasėje
įsigaliojo nuo jėzuitų mokymo, kai mokytojas
buvo lyginimas su viršininku. Fizinės bausmės
(klūpėjimas ant žirnių, mušimas per pirštus su
liniuote, ausų tampymas ir t.t.) buvo priimtina
visuomenėje norma. 1991 m. priimtas Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas Nuo 1992 m.
išleista Lietuvos švietimo koncepcija, kuri
padėjo pamatus šiandieniniai švietimo sistemai.
Ugdymas orientuotas į vaiko individualumą.
Ugdymas vyksta lietuvių kalba (yra mokyklų,
kuriose ugdoma kitomis kalbomis), dėstomi visi
dalykai,
kurie
buvo
ir
XVI
a.,
laisvai
pasirenkamos studijos. Vaikas tapo svarbiausia
visuomenės dalimi, kurią gina įstatymai.
ugdymą, o pagrindinė pedagogikos kryptis –
autoritarine (Bruzgelevičienė, Žadeikaitė 2008:
18).
1569 m. Vilniaus Vyskupas pakvietė į Lietuvą
jėzuitus, kurie įkūrė kolegiją, dėstė naujus
dalykus – graikų, hebrajų kalbos, šventąją
teologiją,
retoriką,
astronomiją,
geografiją,
geometriką.
lobistiką,
Jėzuitų
ugdymo
procesas – varžybų principas. Mokytojas –
auklėtojas
turėjo
išmokyti
veikti
mokinių
ambicijas. Klasės skirstymas į dvi stovyklas
(romėnus ir graikus), kur kiekvienas mokinys
pagal savo pajėgumą turėjo varžovą priešingoje
stovykloje, vadinamieji asilų suolai. Įvairios
dovanos,
titulai
geriausiai
besimokantiems
skatino ne tik mokytis, bet ugdė nesveiką
ambicingumą.
Mokytojai
naudojo
mokinių
tarpusavio šnipinėjimą. Mokymo metodika buvo
XVI A. LIETUVOS MOKYKLOS
kruopščiai apgalvota ir nuostatų reglamentuota.
Lietuvos mokyklos ir švietimas įgavo virsmą jau
XVI a., kai istorinės ir kultūrinės sąlygos lėmė
globalizacijos procesus ir įtaką to meto Lietuvos
kultūrai ir švietimui. Atsiradusi knygų leidyba ir
iš Vakarų Europos atėjusios reformacijos ir
kontrreformacijos
filologinio
ugdymo
jėgos
sudarė
virsmui
sąlygas
(Bankauskaitė
XVIII A. LIETUVOS ŠVIETIMAS
XVIII a. įsigalėjo fizinės bausmės (M. Lukšienė
1985),
remdamasi
Unterrichtsforschung:
Handbuch der
Theoretische und
methodologische Grundlegung. – Weinheim und
Basel, 1970, t. 1, s. 61–62).
2002: 46). XVI a. ugdymas vyko lenkų, lotynų
10