50
Mariupolio regiono išvadavimo ope-
racija, kurią įvykdė Azovo batalionas,
buvo sudėtinga, bet sėkminga, įvykdyta
beveik vien savanorių pastangoms, – pri-
simena Pavelas, – iš separatistų gniauž-
tų buvo išvaduotos penkios gyvenvietės.
Prieš Ukrainą kovojantiems separatistams
vadovavo atsiųsti Rusijos specialiųjų pajė-
gų karininkai, taip pat eiliniai kovotojai –
suklaidinti vietos gyventojai, prijaučiantys
Rusijai, norintys pasijausti reikšmingais ir
pasinaudoti ginklo teise; dar kartu su jais
kariavo neaiškaus plauko avantiūristai,
užverbuoti Rusijoje. Verta pabrėžti, kad
tuomet, kai frontas artėdavo, tikrieji rusai
ir jų vadai atsitraukdavo, o likę vietiniai
separatistai, elgėsi ypač ramiai. Staiga tap-
davo romūs, kaip avinėliai. Net neįtikėti-
na, kaip šaltakraujiškai jie atsitraukdavo,
patys slėpdavosi ir išslapstydavo ginklus,
vaizduodami taikius civilius.“
Ukrainiečių turėtais duomenimis, se-
paratistai 2015 m. sausio–vasario mėne-
siais telkė pajėgas puolimui prieš vyriau-
sybės pajėgų kontroliuojamus strategiškai
svarbius miestus, įskaitant Mariupolį, to-
dėl puolė pirmieji.
Kariniai veiksmai tame regione su-
intensyvėjo, kai separatistai atnaujino
ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos
apšaudymą, todėl nuspręsta juos iš šio
regiono išstumti. Ukrainiečių kantrybės
taurė buvo perpildyta, kai 2015 metų sau-
sio mėnesį taikus Mariupolis separatistų
buvo apšaudytas reaktyvinėmis „Grad“
raketomis: 30 civilių žuvo, dar du kar-
tus daugiau žmonių buvo sužeista. 2015
m. vasarį Ukrainos Nacionalinė gvardija
pradėjo puolimą prieš prorusiškas pajėgas
šalia Mariupolio. Tai įvyko 2015 m. vasa-
rio 9−10 d., iki įsigaliojant Minsko susita-
rimui. Nacionalinės gvardijos daliniams
pavyko pralaužti priešo gynybą ir per-
eiti į puolimą. Azovo batalionas atakavo
prie Širokino (už 20 km nuo Mariupolio).
Separatistai visaip stengėsi išlaikyti savo
pozicijas, bet neįvertino ukrainiečių ryžto
žūtbūt susigrąžinti teritorijos kontrolę, iki
įsigalios paliaubos. Azovo batalionas užė-
mė Širokino gyvenvietę prie Mariupolio,
bet neilgai trukus, ją smarkiai apšaudė
priešas. Kol savanoriai laukė pastiprinimo,
separatistai, pasitelkę artileriją ir „Grad“
sistemas, gyvenvietę beveik nušlavė nuo
žemės paviršiaus. Apie Širokino opera-
ciją masinėse informacijos priemonėse
nėra daug informacijos, tačiau šis kovinis
laimėjimas − savanorių nuopelnas, regu-
liariųjų pajėgų indėlis ten nebuvo didelis.
Šios operacijos metu iš separatistų kontro-
lės buvo išvaduotos penkios ukrainiečių
gyvenvietės. Širokinas buvo atmuštas ir iki
šiol priklauso Ukrainai.
„Žygiuodami nuo Mariupolio, link
Širokino, iš pradžių mes nesusidūrėme
su stipriu pasipriešinimu, – prisimena
Pavelas, – vėliau, separatistai atsigavo,
persigrupavo, išretintas gretas papildė
pastiprinimu. Dar daugiau karių Azovo
batalionas neteko iki šių įvykių, Ilovaiske.
Apie tai buvo daug kalbėta ir rašyta. Tuo-
met Ukrainos pajėgos buvo apsuptos Rusi-
jos stipriai remiamų separatistų. Ilovaisko
katile žuvo 7 Azovo bataliono kariai. Po
Ilovaisko, Rusijos remiami separatistai
ketino smogti Mariupoliui ir pulti per
Širokino gyvenvietę. Ten šaudė „Gradas“.
Ta diena, kai mane sužeidė, buvo viena
sudėtingiausių ir sunkiausių dabartinėje
Azovo pulko istorijoje. Situacija fronte
buvo sudėtinga ir tai atsispindėjo karių
veiduose, kurie, nors ir buvo jau daug
laiko praleidę kare, puikiai suvokė, kad
galėjo iš mūšio negrįžti. Tądien žuvo šeši
Azovo pulko kariai, daugiau nei 20 buvo
sužeistų, tarp jų ir aš. Tai įvyko Minsko
susitarimo išvakarėse. Abi pusės į priešus
šaudėme viskuo ką turėjome. Visoje fron-
to linijoje iš abiejų pusių siautė tiesiog pra-
gariška ugnis. Ne veltui išvakarėse batali-
ono vadas mums pasakė, kad laukia labai
sunki užduotis, todėl, jeigu nepasitikime
savo jėgomis, galime neiti. Visi atsakė, kad
eis. Aš pats buvau nustebęs, nes nejaučiau
baimės prieš būsimą susirėmimą, ir kiti
nebijojo, nors ėjome į mirtį.
Operacijose labai trūko puolamosios
kovinės technikos – tankų. Artėjant puo-
limui, iš pažadėtų penkių tankų gavome
du, iš kurių normaliai važiavo tik vienas.
Kompensuodami šarvuočių stygių, nau-
dojome vadinamąsias „Azovačkas“ savaip
patobulintus „Kamaz“ markės sunkveži-