31
Dievui : už ką mane dabar Dievas baudžia ? Ką man nori tuo pasakyti ? Kodėl tai atsitiko būtent man ? Ką aš blogo padariau ? „ Ir tokiu metu žmogui reikalingas kelias , kuris supažindintų su tikruoju gailestingojo Dievo veidu , kuris tą žmogų myli , kuris nori , kad žmogus būtų laimingas ir sveikas “, – sako brolis .
Pirmiausia žmogus pats turi norėti pasveikti Pasak brolio E . Darulio OFM , bendraujant su ligoniais , jų artimaisiais , kurie lankosi Šv . Pranciškaus onkologijos centre , galima pamatyti pokyčius ne tik jų kasdieniame gyvenime , bet ir santykyje su Dievu : „ Didžioji dalis žmonių labai pasikeičia , žmonės tampa kitokie . Tačiau , jeigu sergantieji ateina pas mane kaip pas burtininką ir nori , kad viską sudėliočiau , tada labai sunku ką nors pakeisti . Žmogus nesiklauso , užsidaro savyje , bet nori , kad viskas pasikeistų . Žinoma , tokiu atveju Dievas irgi gali veikti , tačiau visada yra reikalinga laisva žmogaus valia . Net jeigu sergantysis turi daug skausmo , per jį turi prašyti Viešpaties pagalbos , bandyti įsiklausyti į kelis žodžius , kuriuos jam sako dvasininkas , artimas žmogus ar psichologas . Nors mažas žingsniukas turi būti iš ligonio pusės .“
Svarbiausia – nelikti vienam Liga paliečia ne tik tą , kuris serga , bet visus jį supančius žmones . Nutinka taip , kad kai kurie artimieji , draugai patys išsigąsta . Ima gailėtis žmogaus arba nuo jo pasitraukia , nes nežino , kaip su juo bendrauti . Tačiau svarbiausia – išlaikyti tokį bendravimą , koks buvo iki ligos . „ Tai bus sunkiau padaryti labai artimiems žmonėms . Jie vis tiek išgyvens informaciją apie ligą . Neįmanoma visiškai nieko neišgyventi . Bet aš manau , kad tam , jog tie išgyvenimai būtų lengvesni , reikėtų kreiptis į specialistus , tokius centrus kaip Šv . Pranciškaus onkologijos centras . Neužsidaryti savyje , tiesiog bandyti spręsti ligos problemą ne tik einant pas gydytojus , bet konsultuotis pas dvasininką , eiti pas psichologą , lankytis centruose , kur suteikiama tikrai gera pagalba .“ Žinoma , versti žmogaus visur lankytis nereikia , tačiau paraginti galima . „ Nėra blogai paraginti žmogų ateiti į vietą , kurioje jis gali gauti pagalbą . Jeigu neišdrįsta ateiti , gali kreiptis į bet kurį darbuotoją , brolį telefonu , elektroniniu paštu . Aš manau , kad mums , kunigams , svarbu , kad mes būtume paprasti , nuolankūs ir mylintys , kad žmonės nebijotų prieiti “, – sako Vilniaus Bernardinų klebonas . Nors dažniausiai visi kalba apie tai , kaip vienas ar kitas susitikimas , pokalbis , draugystė pakeičia sergančiųjų gyvenimus , nereikėtų pamiršti ir to , kad bendrystė duoda abipusių vaisių . Bendravimas su ligoniais keičia ir dvasininkų gyvenimą : „ Bendraujant pats augi kaip žmogus , kaip dvasininkas . Įgyji daug patirties . Kuo daugiau ateina žmonių , tuo daugiau gali jiems pagelbėti . Aišku , svarbiausia yra juos išklausyti . Pokalbio metu gali išgyventi ir turėti vidinį troškimą , kad žmogus būtų laimingas ir sveikas . Tai irgi daro poveikį . Bet kada tu matai , kaip žmogus keičiasi – tai kompensuoja visą tavo įdirbį . Aišku , žmonių dėkingumas ir malda labai padeda . Dėkingumas , virstantis malda , stiprina per antgamtinę Dievo malonę .“
METINIS LEIDINYS , IEŠKANTIEMS ĮKVĖPIMO , VILTIES IR TIKRUMO SAVO GYVENIME