Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 | Page 19

19 Broli, žinau, kad žiemą dėl kojos traumos teko sustabdyti bėgimo treniruotes. Gal tai buvo ženklas, kad jau laikas pailsėti? „Turėjau traumą, ilgai laukiau operacijos, paskui – kol ištrauks siūlus. Beveik 3 mėnesius negalėjau bėgti. Tačiau, jeigu nuspręsiu pailsėti ir nebėgioti, toks poilsis mane atves į nuovargį ir nesuteiks sveikatos. Manau, kad žmogus, kuriam po traumos šiek tiek atrofavosi raumuo, kuris tam tikrą laiko tarpą neturėjo fizinės veiklos, turi sugrįžti į tą patį gyvenimo ritmą, kokį turėjo anksčiau.“ Patirta kojos trauma ir gyvenamosios vietos pakeitimas nesutrukdė br. Evaldo Darulio OFM treniruotėms. Aštuonerius metus „Vilties bėgime“ dalyvavęs br. Evaldas į devintą kartą vykusį „Vilties bėgimą“ atvyko su gausia komanda iš Vilniaus. Bėga, treniruojasi jau ne tik Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro bendruomenės nariai. Į bėgikų gretas įsijungė ir Vilniaus Bernardinų parapijiečiai. Ruošiasi jau ir dešimtajam, jubilijiniam “Vilties bėgimui”. M E T I N I S L E I D I N Y S , I E Š K A N T I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E