Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 | Page 17

17 SPORTUOJAME ( NE ) TRADICIŠKAI

Vaikystėje brolis Evaldas bėgo norėdamas aplenkti autobusą , o šiandien tokiu būdu neša viltį

Matyti kasdien bėgiojantį vienuolį , o dar kunigą – nėra labai dažnas reginys . Tačiau klaipėdiečiai , o ir visi tie , kurie pažįsta pranciškoną brolį Evaldą Darulį OFM , žino , kad sportiniai batai bei bėgimo apranga yra neatsiejami nuo šio brolio kaip ir rudas pranciškonų abitas . Trejus metus Klaipėdos šv . Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje bei Šv . Pranciškaus onkologijos centre tarnavusį brolį Evaldą aplankiau Vilniaus Bernardinų vienuolyne . Su dabartiniu Vilniaus Bernardinų parapijos klebonu pasikalbėjome apie sporto ir „ Vilties bėgimo “ reikšmę jo gyvenime .
Paklaustas , kada ir kodėl pradėjo bėgioti , brolis Evaldas prisiminė vaikystę : „ Jau mokyklos laikais bėgiojau su draugais . Kai mokiausi technikume ( profesinėje mokykloje – red . past .), kartais bėgdavau į pamokas . Patikdavo lenktyniauti su autobusu . Žiūrėdavau , ar aš greičiau nubėgsiu , ar mano draugai su autobusu greičiau atvažiuos . Rimčiau ir daugiau bėgioti ėmiau prasidėjus „ Vilties bėgimo “ renginiams Klaipėdoje . Bėgimo metu aš labai pailsiu . Ypač psichologiškai . Bėgimo metu taip pat ruošiuosi kalboms . Persiskaitau reikiamą temą arba Evangeliją prieš mišias , o bėgdamas galvoju , ką reikėtų pasakyti . Bėgdamas dažnai mintyse skanduoju Širdies maldą : „ Viešpatie Jėzau Kristau , gyvojo Dievo sūnau , pasigailėk manęs nusidėjėlio .“ O būna , kad kartais bėgu ir visai nieko negalvoju .“
Brolis Evaldas sako neklausiantis , kaip jo sportinę veiklą vertina broliai , tačiau ir jie turi savo pomėgių . „ Broliui Andriui taip pat patinka bėgioti . Aš manau , kad bet kokia iniciatyva ar veikla , kuri padeda jaustis sveikiau , yra priimtina mūsų provincijoje . Daug laiko teko gyventi su broliu Benediktu . Jis žaidžia tenisą . Kai matau jį į treniruotę įeinantį su raketėmis , džiaugiasi širdis . Norėtųsi , kad kiekvienas brolis , kiekvienas kunigas turėtų užsiėmimą , kurio metu pailsėtų , o tas poilsis suteiktų sveikatos . Jeigu jautiesi gerai , tada lengviau melstis , bendrauti su žmonėmis , būti geram bei nuolankiam “, – sako brolis E . Darulis .
Broli Evaldai , o kaip pavyksta rasti laiko treniruotėms , kai tenka suderinti ir maldą , ir bėgimą , ir tarnystes ? „ Aš galvoju , kad kiekvienas žmogus savo dienoje turi tokias akimirkas , kada tiesiog egzistuoja . Net dirbant 8 val . per dieną , būna metas , kada žmogus sėdi ir galvoja apie tai , ką reikėtų nuveikti . O tuo metu jis galėtų stovėti , o gal ir bėgti . Manau , kad galime atrasti valandą bėgimui . Taip pat , kaip galime atrasti laiko maldai . Tik kažkodėl maldai , sportui žmogus laiko neatranda . Susimokėti už vandenį , elektrą laiko atrandame , nes kitu atveju – atjungs . Kadangi fizinės ir dvasinės sveikatos taip greitai neatjungs , nes Dievas visada yra šalia , dažnai bandome tai atidėti vėlesniam laikui . Kuo labiau atidedi , tuo mažiau jauti maldos , sporto poreikį .
METINIS LEIDINYS , IEŠKANTIEMS ĮKVĖPIMO , VILTIES IR TIKRUMO SAVO GYVENIME