net lytinis smurtas prieš moteris. Pavyzdžiui
Lenkijoje aborto prieinamumas smarkiai
apribojimas,
demografiniai
rodikliai
geresni
Skandinavijos
šalyse.
Ten
kontraceptinių
medžiagų
vartojimo
procentas didžiausias ir abortų skaičius yra
ypač mažas. Daugelyje šalių kontracepcija
ar aborto paslaugos nemokamos, jų
visuomenės sveikatos specialistai kalba
apie neplanuoto nėštumo prevenciją, o ne
apie abortą. Daugelis šalių moteris ar jaunas
oras skatina planuoti šeimas, vartoti
kontracepciją, kad abortas išliktų retas,
tačiau saugus. Manau, kad ir Lietuvoje
kontracepcijos ir aborto paslaugos turėtų
būti teikiamos nemokamai ar bent
minimalia
kainą.
Reikėtų
daugiau
organizuoti akcijų apie neplanuotą nėštumą
kuriose
būtų
dalijimąsi
naudinga
informaciją apie tam tinkamus specialistus
ir teikiamos skubiai reikiamos paslaugos.
Jau nuo penktos klasės vaikams turėtų
pedagogai šviesti vaikus apie lytinį
gyvenimą, skirti jiems įvairias knygas
kuriose pagal vaiko amžių būtų išdėstytas
lytinis ugdymas ir vaikas suvogtų lytinį
švietimą. Juk norima, kad pasaulyje, o ypač
savo šalyje kurtusi pilnavertės šeimos,
kurios yra planuotos ir kuriose vyrautų
meilė, santarvė ir pagarba kitam. Kaip
vertiname ir gerbiame savo partnerį taip ir
išauklėsime savo atžalas. Jei žmonės nėra
pasirengę savarankiškai auginti, auklėti ir
integruoti savo vaikų į visuomenės
gyvenimą, geriau tegu pirmiau siekia
tobulumo karjeroje. Mokslinėje literatūroje
plačiai aptariamas neigiamas šališkumas
kurs atsiranda vertinant moters veiklą.
Moterų veikla mažiau vertinama negu vyrų.
Tiesa, kompetentinga moters veikla gali
būti vertinama labiau teigiamai negu vyro
veikla, nes moters atliktos užduotys
suprantamos nebūdingos ar netikėtos
moters vaidmeniui. (Irmina Matonytė.
Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2002.
10psl.)
Noriu palyginti vaikus kurie auga
socialinėse globos įstaigose ir šeimose. Į
vaikų globos namus vaikai patenka ne t