šią fotografiją apibūdina taip: juodoji pusė - kurią
žmogus atidavė ir baltoji pusė – kūryba.
Daug darbo įdėta ir į Domicelės Tarabildienės
portretų ciklą. „Turiu Domicelės portretą,
užpraėjusių metų gruodį buvo 100 metų nuo
jos gimimo. Sūnus gyvena šalia, tiek nuotraukų
pridaryta,
tiek
fotografuota,
tad
atrinkau,
retušavau 30 portretų. Rimas sako – padarykim
naują techniką, visus negatyvus suradau, nuskenavome, atspausdinome skaitmenine spauda.
Tuomet norėjome surengti parodą: „Domicelė
Tarabildienė ir jos artimieji“. Įrėminau, įstiklinau,
atėjo ta parodos data ir nebeliko vietos dailės
muziejuje, nors jau buvo ir salė nurodyta. Pasirodo, jie rodo tik tapybą, ne nuotraukas. Man
buvo sunku, kad įdėjau tiek darbo ir negalėjome
publikuoti. Tuomet buvo sutarta su UNESCO
galerija“, – pasakojo p.Valerija.
Vyras
paskatino piešti
Negalėjome neatkreipti dėmesio ir į menininkės
piešinius. Taip kruopščiai nupieštos šakos paro-
Tapytoja, scenografė Juzefa Čeičytė.
do, kiek dėmesio, jėgų ir minčių ponia Valerija
skyrė ruošdama piešinių ciklą: „Nulaužytų šakų
giesmės“. Paklausus, kada ji atrado piešimą, mot-
Visi piešiniai turi ir panašumų, ir skirtumų, atro-
eris papasakojo, kad nors ir piešė jau nuo pradinių
do, lyg kiekvienas jų turėtų „savo charakterį“.
klasių, rimčiau piešimu susidomėjo ilsintis prie
Aukso, metalo spalvos išryškina įvairias figūras,
juodosios jūros, kai rado kriauklę, ją nupiešė ir
žvilgsnius, šakų formas.
parodė vyrui. Būtent ponas Dichavičius paskatino
savo žmoną piešti. Taip atsirado pirmieji piešiniai,
o šiuo metu ponia Valerija baigia 20-tą savo darbą.
Kairėje: grafikė Domicelė Tarabildienė.
........
7