A. Raudonikio muzikinė karjera prasidėjo įpusėjus
mokslams konservatorijoje. Tuomet, baigęs keturis kursus, kompozitorius pradėjo dirbti liaudies
meno
rūmuose
(dabartiniame
liaudies
kultūros centre). Tuo metu kaip tik buvo itin
aktyvi muzikinių kolektyvų veikla, kuriems trūko
dainų. A. Raudonikis pasakoja, kad liaudies meno
rūmuose muzikiniams kolektyvams rašė dainas,
instrumentinius kūrinius kapeloms, – visi šie
kūriniai turėjo didelę paklausą. Todėl klasikinį
repertuarą atidėjo ir pamilo kitus muzikos
žanrus. Kompozitorius yra surengęs daugiau
negu keturis šimtus koncertų. Jis pastebi, kad
nepaisant žanro, kūryba turi būti profesonali.
„Visi kūriniai svarbūs, hitas gali būti, gali – ne.
Nežinia, kaip ir kodėl kūrinys tampa hitu – nuo
autoriaus tai nepriklauso“, – pasakoja menininkas, dirbęs kartu su tokiais garsiais poetais kaip:
E. Selelionis, J. Strielkūnas, A. Baltakis.
Šv. Petro ir Povilo
bažnyčią prilygina
brangakmeniui
Bedirbdamas liaudies meno rūmuose A. Raudonikis
atsikraustė į Antakalnį: „1966 metais atsikrausčiau
pas žmoną ir nuo to laiko su Antakalniu nesipykau. Šis rajonas man kelia šiltus jausmus. Kai kitur
nuvažiuoji, jautiesi svetimas – nieko nepažįsti, kaip
svetimame kaime“, – pasakojo A. Raudonikis.
Paklaustas apie mylimiausius Antakalnio objektus menininkas prisimena XVII a. brangakmenį,
........
6
........
7