Antakalnis Liepos mėn. - Page 16

nei 2 metus, kad pamatyčau akivaizdžius pokyčius. ramybe. Kai pasijuntu pernelyg tykiai – išeinu pasivaikščioti tarp zujančių mašinų ir skubančių Evelina: Džiaugiuosi visais Antakalnyje vykstan- žmonių, o kai nuo to pavargstu – galiu pabėgti ir čiais pokyčiais. Svarbiausia – jog jie vyksta ir yra pasislėpti gamtos prieglobstyje. orientuoti į Antakalnio bendruomenės gerovę. Evelina: Antakalnis – vieta, kurioje užaugau, kur Indrė: Namų renovacija ir gražėjančiu vaizdu. baigiau mokyklą. Čia visuomet bus mano namai. Daugelis čia gyvenančių žminių Indrė: Žinoma galėčiau, kadangi gyvenu šioje tikina nenorintys gyventi kitur, miesto dalyje. Šiuo metu man ji asocijuojasi su taip yra prisirišę prie Antakalnio, namais. kurį iš vienos pusės riboja upė, iš kitos – miškai. Ar ir Jūs jaučiatės panašiai? Kaip įsivaizduojate Antakalnį po dvidešimties – trisdešimties metų? Greta: Taip, aš jaučiuosi būtent taip. Jau nuo pat pradžių labai prisirišau prie šios vietos. Čia Greta: Įsivaizduoju jį beveik tokį patį, nenorėčiau, ganėtinai ramu, be to, juk Antakalnis – tai pats kad čia kas nors drastiškai pasikeistų. Galbūt tik švariausias ir žaliausias miesto rajonas, kuriame norėčiau išvysti dar daugiau poilsio ir turizmo gausybė miškų, parkų ir ežerų. O po tokias vie- vietų. tas ypač smagu pasivaikščioti, prasiblaškyti po sunkių dienos darbų. Tačiau tuo pačiu Antakalnis Evelina: Elitinis rajonas, kuriame norėtų gyventi nėra atskirtas nuo miesto centro – čia gerai kiekvienas Vilniaus gyventojas. išvystyta viešojo trasporto sistema. O man tai – tikras aukso viduriukas. Indrė: Modernų, pilną žmonių. Manau, kad vaizdas labai skirsis nuo dabartinio. Evelina: Manau, kad taip. Ko palinkėtumėte antakalniečiams? Indrė: Taip. Greta: Palinkėčiau ir toliau išlikti tokiems drauAr galėtumėte pasakyti, jog esate giškiems ir bendruomeniškiems. Antakalnio mylėtojas, jo patriotas? Kiek ši miesto dalis Jums yra brangi? E ٕ