Karolis Klimas
POETUI ANTANUI ŠIMKUI
ANTAKALNIS –
IEŠKANČIŲ, LAISVŲ,
KŪRYBINGŲ ŽMONIŲ VIETA
ANTAKALNYJE GIMĘS IR NE VIENERIUS METUS GYVENĘS KŪRĖJAS
DALINASI NE TIK PRISIMINIMAIS, BET IR ŠIAME RAJONE
PARAŠYTAIS EILĖRAŠČIAIS.
ANTAKALNYJE GYVENO
KETURIS KARTUS
Tais kartais į Vilnių atvažiuodavęs Antanas
didžiąją laiko dalį praleisdavo Antakalnio g. 97
arba Antakalnio g. 99 numeriu pažymėtų namų
Antanas Šimkus (1977 m.) Antakalnį prisimena
butuose. Pirmuosiuose gyveno močiutė iš
su meile: šioje miesto dalyje poetas gimė, pra-
tėčio, kituose – seneliai iš mamos pusės. „Taip
leido dalį vaikystės, paauglystės, jaunystės. „Esu
ir marširuodavau tarp tų kelių namų iki pen-
ne kartą iš čia išsikraustęs ir vėl sugrįžęs: pir-
ktos klasės, kai tėvai nusprendė, esą man ge-
muosius trejus savo gyvenimo metus su tėvais
riau būtų mokytis sostinėje. Šitaip aš apsigyve-
praleidau Antakalnyje. Vėliau jie nusprendė
nau prie knygyno „Atžalynas “ – pas močiutę
persikelti girininkauti į užmiestį. Ten iki penk-
devyniasdešimt septintajame name. Ten gyve-
tos klasės lankiau Vilniaus rajone buvusią
nau, mokydamasis penktoje-devintoje klasėje,
Nemenčinės mokyklą. Dar pamenu, kaip vasarą
po to vėl išsikrausčiau, ir dar kartą grįžau,
bendraamžiai džiaugdavosi, vyksiantys į kaimus,
būdamas vienuoliktokas – paskutinius dvejus
kuomet didžiausia šventė man atrodė sugrįžti į
mokslo metus glaudžiausi jau pas kitus senelius.
Antakalnį, kur gyveno tiek vieni, tiek kiti sene-
Galop, įstojęs į Vilniaus pedagoginį universitetą,
liai“, - šypsosi poetas.
išsikrausčiau gyventi į bendrabutį. Bet spėk, kur
........
2
........
5