GAL GALĖTUMĖTE PASIDALINTI KOKIA NORS
KOKIOS ANTAKALNIO IŠNYKUSIOS VIETOS/
nebūtų taip baisu vaikščioti vakarais. Miško take-
GODA: Tikrai pamilau Antakalnį, nes čia gyventi
ISTORIJA, SUSIJUSIA SU ANTAKALNIU,
PASTATO/OBJEKTO JUMS GAILA LABIAUSIAI?
lius reikalinga geriau pritaikyti dviratininkams.
gera ir patogu – pirmą kartą nebenoriu niekur
IR KELIANČIA MALONIUS BEI
KODĖL?
ŠILTUS PRISIMINIMUS?
kraustytis.
KOKIAIS POKYČIAIS DŽIAUGIATĖS?
GODA: Be abejo, šviežiausia liūdna naujiena,
MARIJUS: Brangi ir pažįstama vieta nuo vaikystės,
GODA: Kartą, eilinio pasivaikščiojimo metu,
kad chuliganai sudaužė Bibliotekėlę Tramvajų g.
GODA: Labai džiaugiuosi Antakalnio bendruomenės
kai, atvykęs į Vilnių, lankydavau prie Šilo tilto
pasiklydome Sapieginės miške. Kūnu tikrai ėjo
Mėgdavome ir patys ten knygų nunešti, ir pasi-
veikla, norėčiau ir pati prisijungti prie kai kurių
(tuomet dar jo ten nė nebuvo!) gyvenančią tetą.
šiurpuliukai, kai porą valandų (per tą laiką ir sute-
imti ką paskaityti. Tai buvo vienas tokių mažų
iniciatyvų (beje, Antakalnio daržą retsykiais para-
Antakalnis – palyginti autentiškas, išsaugojęs
mo!) klaidžiojome kalnais ir kalneliais, niekaip
dalykų, kurie aplinką daro labai ypatingą, šiltą,
vėdavo ir mūsų šeima). Esu įsitikinusi, kad stipri
praėjusių kartų atmintį, rajonas. Jis skiriasi nuo
nerasdami išėjimo iš miško. Nepasakyčiau, kad
tokią, kurios dalimi norisi būti.
bendruomenė su pačiomis netikėčiausiomis inicia-
sovietmečiu išplėtotų pilkųjų daugiabučių zonų.
tyvomis gali tapti šio rajono atsinaujinimo varikliu.
Antakalnis gyvas, o štai, pavyzdžiui, Šeškinė,
tai buvo maloni patirtis, bet kad ypatinga, tai
tikrai – savo kailiu pajutome, ką reiškia didžiuliai
MARIJUS: Buvo gaila vaikų poliklinikos. Bet atstatė!
Antakalnio miškai.
Ir taip greitai! Gaila tragiškos būklės Sluškų rūmų
nors ir naujesnė, atrodo tiesiog mirusi – ji neturi
MARIJUS: Vaikų poliklinikos renovacija.
nei savo istorijos, nei dvasios.
KAIP ĮSIVAIZDUOJATE ANTAKALNĮ
LAURA: Manau, kad esu Antakalnio gerbėja.
PO DVIDEŠIMTIES – TRISDEŠIMTIES METŲ?
Nesakyčiau, kad tai pats mėgstamiausias mano
(LMTA fakultetų) ir Žolyno gatvės bendrabučių,
MARIJUS: Turbūt išskirčiau važiavimą dviračiu
juose studijuojančių, gyvenančių žmonių.
šiltais vakarais palei upę – malonu būdavo ir
minti, malonu ir atsiminti. Juk Antakalnio ir
KĄ NORĖTUMĖTE PAKEISTI ANTAKALNYJE?
Žirmūnų paupys – geriausia trasa dviratininkams
KAS ŠIUO METU RAJONE NEPATINKA?
GODA: Ateityje Antakalnis galėtų tapti labai
rajonas, nors nelabai su kuo ir turiu palyginti –
anksčiau esu gyvenusi tik Užupyje. Tačiau tikrai
Vilniuje.
KAS GALĖTŲ BŪTI KITAIP?
charakteringu Vilniaus rajonu, pasižymintis sena
esu didelė Neries pakrantės, Antakalnio miškų,
istorija, restauruotais architektūros paminklais,
Sapiegos pažintinio tako mėgėja. Šios vietos atgaivina mintis, ypač vasaros dienomis.
KAIP PASIKEITĖ ŠIS RAJONAS NUO TO LAIKO,
GODA: Antakalniui, mano galva, labai trūksta
aktyvia bendruomene, klestinčiais socialini-
KAI Į JĮ ATSIKRAUSTĖTE?
kavinių, restoranėlių, bandelinių, mažų maisto
ais verslais, dūzgiančiomis kavinėmis, kultūros
parduotuvių, knygynų, visokiausių mažo, gal net
ir meno, socialiniais centrais. Alternatyvos
KO PALINKĖTUMĖTE ANTAKALNIO
GODA: Po truputį Antakalnis tvarkosi, renovuo-
vietinio, verslo apraiškų, kurios šį rajoną darytų dar
prieskonis mano vizijose privalus!
GYVENTOJAMS?
jami namai (beje, labai dailiai, išlaikant vienodą
labiau patrauklų gyventi. Kol kas Antakalnyje kara-
koloritą), įrengiamos šiuolaikiškos vaikų žai [[