organizavo konkursus, mes rašėme projektus.
Palaipsniui suremontavome namelį, sutvarkėme
aplinką. Lėšos visada buvo minimalios, bet mes
niekada nesiskundėme, o tiesiog darėme tai, ką
galėjome“, – pasakojo R. Vikšraitis.
Baigę darbus jie pakvietė jaunimą, kuris vėliau
galėtų užimti jaunesniuosius. R. Vikšraitis pasakoja, kad propagavo vienų kitiems pagalbos
mintį. „Tikslas buvo kultūrinis ir kūrybinis bendradarbiavimas. Visada puoselėjome idėją, kad
žmonės įgytų gebėjimą veikti kartu, iškėlėme
ne konkurenciją, o kūrybinį ieškojimą, juk tokios žinios ir įgyta patirtis pravers tiek šeimoje,
sprendžiant konfliktus, tiek darbe ir kitoje veikloje“, – įsitikinęs pašnekovas.
R. Vikšraičio teigimu, „Žalianamis“ kurtas kaip
vieta, į kurią ateitų iniciatyvūs, jauni žmonės
vaikai, paaugliai. Kai savivaldybė skyrė daugiau
lėšų būreliams ir vasaros vaikų socializacijos
projektams, klubas pradėjo veikti be pertraukų.
Pirmaisiais „Žalianamio“ veiklos metais vasarą,
kaip ir priklauso pedagogams, buvo atostogos,
tad nebuvo jokių užsiėmimų. Paskui atsirado
programa „Linksmadieniai Antakalnyje“, kurie
pritraukdavo vaikus, vasarą „Žalianamis“ veikė ir
kaip dienos stovykla.
Pirmiausia idėja
Vaikai
su
savanoriais
sugalvodavo
sąrašą norinčių, kurių amžius svyravo nuo dvy-
iniciatyvus jaunimas su pagalba gali įgyvendinti
bendruomenės požiūrį, kad yra vieta, kur gali-
likos iki trisdešimties. Toks įdomus ir veiklus
savo idėjas“, – įsitikinęs R. Vikšraitis.
ma veikla, net esant menkoms finansinėms
įdomių
vaikinas paliko stiprų įspūdį. Nukreipėme vieną
projektų. „Kartą atėjo keturiolikmetis, kaimy-
savanorį, kad jam padėtų. Parašytas projek-
Pašnekovas pamena visada skatinęs jaunimą
užsiėmimų, pavyzdžiui, „lindy hop‘o“ šokių grupės
ninio namo gyventojas, pasakė, kad reikia
tas gavo lėšų, aikštelė buvo pastatyta prie An-
dalintis savo sumanymais ir ieškoti galimybių
atsiradimas, nustebino visus. Dabar šis šoki ́