Viktorija Voroncova
Antakalnio kultūros
židinio istorijoje
– kova ir išlikusios
vertybės
Antakalnio atvirojo jaunimo centro „Žalianamio“
istorija apipinta žmonių idėjomis ir kova.
Apie pradžią ir tai, dėl ko verta kovoti,
pakalbinome pirmąjį centro vadovą Romą Vikšraitį.
Žalianamis“ tai sėkmingas, pavykęs eksperi-
rektorei Aušrai Lasauskaitei. „Reikia, kad žmonės
mentas, tačiau sustoti ties tuo ir rymoti ant
turėtų, kur ateiti, juk pas mus dalyvavo ir daug
laurų tikrai ne laikas. Ypač dabar, po Lietu-
akštųjų mokyklų studentų. Buvimas tokioje atvi-
vos visuomenę sukrėtusių prisipažinimų apie
roje centro atmosferoje galbūt ir yra atgaiva“ –
jaunų aktorių išgyvenamas dramas. Reikia dau-
pokalbį pradėjo R. Vikšraitis.
giau dėmesio skirti jaunimui, kuris ieško, jam
reikia padėti, steigti panašius centrus. Dabar
„Tai buvo Savivaldybės, vaikų ir jaunimo klubas.
Vilniuje veikia keturi atviri jaunimo centrai. Jie
Jis turėjo veikti, bet kai mane 1993 metais
teikia socialines ir pedagogines paslaugas bei
paskyrė „Žalianamio“ vadovu, aš radau apleistą
psichologinę pagalbą. Ten laukiamas jaunimas
namą. Prieš man ateinant ten veikė mini zo-
nuo 14 iki 29 metų. Tačiau, kai „Žalianamiui“
ologijos sodas. Gyvūnų, žinoma, jau nebuvo, bet
pradėjo vadovauti R. Vikšraitis, tai buvo dar
aplinka, nedideli narvai buvo likę. Teko viską
vaikų ir jaunimo klubas. „Atviru jaunimo centru
tvarkyti. Aplink buvo senas, apžėlęs sodas, balos,
„Žalianamis“ tapo dirbant dabartinei centro di-
purvas. Pradėjome ieškoti resursų. Savivaldybė
........
2