Senosios kultūros ir
istorijos palikimas
zimieras Sapiega pastatė ištaikingus rūmus su
Žygimanto mediniai rūmai, pastatyti pramogai
pilni poilsiautojų, juose įrengtos krepšinio, lauko
didžiuliu parku bei Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir
ir poilsiui, stūkso prie miško nuo pilies pusės,
tinklinio, vaikų žaidimo aikštelės, vasaromis
trinitorių vienuolynu. Rūmų menes puošė italų
netoli Veršupio. Prie jų žvėrynas, kur labia daug
veikia kavinė. Kairiajame Neries krante, pa-
Antakalnyje gausu istorijos ir senosios kultūros
meistrų freskos, skulptūros, baltai emaliuoti kokliai
ir didelėmis lėšomis laikoma įvairių žvėrelių”.
plūdimio teritorijoje, išlikusi neaukšta Valakupių
liudijimų. Pasižvalgykime ir pajauskime buvusią
su pilių, bažnyčių, herbų atvaizdais, marmuru
Žygimanto Augusto viešpatavimo laikais rūmai
atodanga. Kiek žemiau Trinapolio dar galima
šio Vilniaus kampelio didybę. Kadaise buvęs vaiz-
klotos grindys. Tarp įvairių medžių, krūmų ir gėlių
buvo išpuošti, padidinti, čia vasarodavo jo mylima
įžvelgti nedidelę Balandžio rėvą, arčiau Valakupių
dingas priemiestis, išsidėstęs palei kelią į buvusius
puikavosi skulptūros, orą gaivino fontanai, parko
žmona Barbora. Prieš 160 metų senovės tyrėjas
tilto akylus keliautojas pastebės Barboros pirtimi
Lietuvos kunigaikščių vasaros rūmus, vadintus
alėjos vedė į išvaizdžias kalvas, šiandien vadinamas
Adomas Kirkoras atkasė bokšto sienas, daugelį
vadinamą rėvą.
Viršupiu. 17 a. pabaigoje prie Vilnios ir Neries san-
Sapiegine. Pamiškyje buvo žvėrynas, kūdros
pamatų, rūmų sparnus, rūsiuose atrado Šv. Mykolo
takos puikavosi Sluškų rūmai, didysis Lietuvos
žuvims veisti. Tai vienas seniausių sostinės parkų,
statulėlę, krosnies koklių liekanų su Žygimanto
Kviečiame pažinti ir keliauti.
Tik pažindami
etmonas Mykolas Pacas netoliese pakėlė į dangų
kurio didybę mena storiausia ir seniausia Vilniaus
I portretu, retų Vladislovo Jogailos, Aleksandro
savo gamtinę aplinką bei kultūrinę praeitį,
puošnią Šv. Petro ir Povilo bažnyčią su šalia esan-
liepa. Deja, šiandien Sapieginės parko medžiai
ir
Šiandienos
išmoksime ją saugoti ir puoselėti. Tęsdama
čiomis našlaičių, vėliau Saulės kapinaitėmis.
netinkamai prižiūrimi, trūksta vientisos parko
projektuotojai šias istoriškai svarbias teritorijas
žygeiviškas tradicijas, jau daugelį metų sekma-
Lietuvybės židinį mena 19 a. pradžioje žymaus
gamtinės dalies bei pastatų tvarkymo vizijos.
išraizgė kelių viadukais, užstatė daugiaaukščiais
dieniais kviečiu vilniečius į pažintinius pėsčiųjų
Žygimanto
I
laikų
monetų.
pastatais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
žygius po Vilniaus apylinkes. Kartu keliaujame
Petro Vileišio ant Neries kranto pastatydintas ar-
Jei keliausime palei Neries upę prieš srovę –
kultūrinis – istorinis paveldas keliauja užmarštin,
Neries, Vilnios, Kaukysos pakrantėmis, kopiame
chitektūrinis ansamblis – rūmai, kuriuose šiandien
netoli Valakupių tilto prieisime mažą upelį, šalia
niekas nesurašė į storas knygas kadaise čia
į aukštas Sapieginės, Šveicarijos, Barsukynės ar
veikia Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas.
kurio stovėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio
gyvenusių Lietuvos kunigaikščių gyvenimo.
Ribiškių kalvų keteras, ieškome natūralių miškų,
Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, inžinieriaus
ūksmėtų raguvynų ar srūvančių šaltinių. Vilniaus
Žygimanto I rūmai su dideliu žvėrynu, žuvivaisos
1694 m. senovinės lietuvių šventyklos vietoje
tvenkiniais. Geografas ir rašytojas Martynas
Pėsčiųjų takas atveda į miškingą Valakupių klonį.
kraštovaizdis žavus ir nepakartojamas visais
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Ka-
Zeileris XVII a. viduryje rašė: “Prabangūs karaliaus
Šiltomis vasaros dienomis Valakupių paplūdimiai
metų laikais.
........
34
........
35