Tomas: Mėgdavome pasivaikščioti po Sapie-
mokyklos, Antakalnio gimnazijos. Gaila, kad
ginę arba palei Nerį link Valakampių.
baroko laikų paveldas ilgą laiką stovi apleistas.
Vitalijus: Didžiausi mūsų „medžioklės plotai“
Tomas: Šv.Petro ir Povilo bažnyčia. Tikras
buvo Sapieginės kalvos. Ten traukdavome ir
Antakalnio ir baroko perlas architektūros ir
žiemą, ir vasarą, ir visuomet surasdavome
barokinio teatrališkumo prasme, apie ką byloja
sau veiklos. Nuolatinė traukos vieta „nefor-
lotyniškas užrašas: „Regina Pacis funda nos In
maliosios“ paauglystės laikais buvo legendinis
pacem“, menantis ir fundatorių ( Fundatorius
punk-klubas „Bombiakas“.
- (lot. fundator - įkūrėjas) Mykolą Kazimierą
Pacą, ir jo pergalę prieš rusų kariuomenę, ir
AR EIDAVOTE MAUDYTIS Į NERĮ,
taikos sugrįžimą po ilgo karo su maskoliais.
JEI TAIP - KURIOJE VIETOJE?
Pagaliau ir pats fundatorius po bažnyčios
slenksčiu buvo palaidotas – išties teatrališka…
Bernadeta: Į Nerį maudytis neidavome, tačiau
mėgome
krantinėje
Vitalijus: Antakalnio pradžioje lyg kelią į rajoną
įsikūrusių akmenų, nuo kurių nuslydus ko-
pašokinėti
ant
upės
atverianti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Gerai ži-
joms, namo sugrįždavome visiškai permirkę.
nau jos atsiradimo legendą ir labai dažnai ją prisimindavau, kada norėdavau ką nors pašiepti už
Tomas: Vaikystėje maudydavomės visai šalia
gobšumą. Sakydavau „va štai, broleli, dabar tau
žiemos uosto, Žirmūnų pusėje (išeitų prieš
pinigų gaila. Pacui taip pat buvo gaila tai štai
Vileišio g. 27 namą), ten smėl