Antakalnis Gruodžio mėn. - Page 36

Senosios kultūros ir istorijos palikimas zimieras Sapiega pastatė ištaikingus rūmus su Žygimanto mediniai rūmai, pastatyti pramogai pilni poilsiautojų, juose įrengtos krepšinio, lauko didžiuliu parku bei Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir ir poilsiui, stūkso prie miško nuo pilies pusės, tinklinio, vaikų žaidimo aikštelės, vasaromis trinitorių vienuolynu. Rūmų menes puošė italų netoli Veršupio. Prie jų žvėrynas, kur labia daug veikia kavinė. Kairiajame Neries krante, pa- Antakalnyje gausu istorijos ir senosios kultūros meistrų freskos, skulptūros, baltai emaliuoti kokliai ir didelėmis lėšomis laikoma įvairių žvėrelių”. plūdimio teritorijoje, išlikusi neaukšta Valakupių liudijimų. Pasižvalgykime ir pajauskime buvusią su pilių, bažnyčių, herbų atvaizdais, marmuru Žygimanto Augusto viešpatavimo laikais rūmai atodanga. Kiek žemiau Trinapolio dar galima šio Vilniaus kampelio didybę. Kadaise buvęs vaiz- klotos grindys. Tarp įvairių medžių, krūmų ir gėlių buvo išpuošti, padidinti, čia vasarodavo jo mylima įžvelgti nedidelę Balandžio rėvą, arčiau Valakupių dingas priemiestis, išsidėstęs palei kelią į buvusius puikavosi skulptūros, orą gaivino fontanai, parko žmona Barbora. Prieš 160 metų senovės tyrėjas tilto akylus keliautojas pastebės Barboros pirtimi Lietuvos kunigaikščių vasaros rūmus, vadintus alėjos vedė į išvaizdžias kalvas, šiandien vadinamas Adomas Kirkoras atkasė bokšto sienas, daugelį vadinamą rėvą. Viršupiu. 17 a. pabaigoje prie Vilnios ir Neries san- Sapiegine. Pamiškyje buvo žvėrynas, kūdros pamatų, rūmų sparnus, rūsiuose atrado Šv. Mykolo takos puikavosi Sluškų rūmai, didysis Lietuvos žuvims veisti. Tai vienas seniausių sostinės parkų, statulėlę, krosnies koklių liekanų su Žygimanto Kviečiame pažinti ir keliauti. Tik pažindami etmonas Mykolas Pacas netoliese pakėlė į dangų kurio didybę mena storiausia ir seniausia Vilniaus I portretu, retų Vladislovo Jogailos, Aleksandro savo gamtinę aplinką bei kultūrinę praeitį, puošnią Šv. Petro ir Povilo bažnyčią su šalia esan- liepa. Deja, šiandien Sapieginės parko medžiai ir Šiandienos išmoksime ją saugoti ir puoselėti. Tęsdama čiomis našlaičių, vėliau Saulės kapinaitėmis. netinkamai prižiūrimi, trūksta vientisos parko projektuotojai šias istoriškai svarbias teritorijas žygeiviškas tradicijas, jau daugelį metų sekma- Lietuvybės židinį mena 19 a. pradžioje žymaus gamtinės dalies bei pastatų tvarkymo vizijos. išraizgė kelių viadukais, užstatė daugiaaukščiais dieniais kviečiu vilniečius į pažintinius pėsčiųjų Žygimanto I laikų monetų. pastatais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žygius po Vilniaus apylinkes. Kartu keliaujame Petro Vileišio ant Neries kranto pastatydintas ar- Jei keliausime palei Neries upę prieš srovę – kultūrinis – istorinis paveldas keliauja užmarštin, Neries, Vilnios, Kaukysos pakrantėmis, kopiame chitektūrinis ansamblis – rūmai, kuriuose šiandien netoli Valakupių tilto prieisime mažą upelį, šalia niekas nesurašė į storas knygas kadaise čia į aukštas Sapieginės, Šveicarijos, Barsukynės ar veikia Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas. kurio stovėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio gyvenusių Lietuvos kunigaikščių gyvenimo. Ribiškių kalvų keteras, ieškome natūralių miškų, Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, inžinieriaus ūksmėtų raguvynų ar srūvančių šaltinių. Vilniaus Žygimanto I rūmai su dideliu žvėrynu, žuvivaisos 1694 m. senovinės lietuvių šventyklos vietoje tvenkiniais. Geografas ir rašytojas Martynas Pėsčiųjų takas atveda į miškingą Valakupių klonį. kraštovaizdis žavus ir nepakartojamas visais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Ka- Zeileris XVII a. viduryje rašė: “Prabangūs karaliaus Šiltomis vasaros dienomis Valakupių paplūdimiai metų laikais. ........ 34 ........ 35