nelabai mėgsta. Apie tai, kokius jie gyvenimus
nežino kito žmogaus, kurį taip aiškiai tapatintų su
nugyvena, galima ir knygose pasakoti!
vienu rajonu, su viena vieta, ypač, kai nėra gimtoji.
Laurynas: Aną vasarą su baisiu trenksmu nugri-
Vaida: Antakalnio mylėtoja tikrai esu, o patriotė...
uvo dalis Saulės kapinių sienos; prie artimiausios
Nė nežinau – ginti dar niekada neteko.
sankryžos atsidarė maisto prekių parduotuvė,
kurią ir vadiname „kampine“, tik pakeistą krepšinio
Laurynas: Žinoma. Juk Antakalnis yra ypatingas
lanką Mildos šile kažkas vėl nuplėšė, šįkart ilgam...
Vilniaus rajonas: daug pušynų, žalumos suteikia
jam šiaurietišką, skandinavišką prieskonį, an-
KĄ ANTAKALNYJE NORĖTUMĖTE PAKEISTI?
tra vertus, bažnyčių barokas, statesnės gatvės
(pavyzdžiui, Pavasario) verčia galvoti apie Italiją.
Erika: Svarstau, kad jeigu, pavyzdžiui, nėra
Be to, Antakalnio veidas nepaprastai margas, bev-
galimybės šiukšlių konteinerius iš pakrantės
eik eklektiškas: nuo architektūrinių paminklų iki
iškraustyti, būtina apmąstyti, kaip juos padaryti
bendrabutinio tipo silikatų viduryje ir naujųjų
kuo mažiau žalingus aplinkai. Pavyzdžiui, naudo-
daugiabučių gale... Tačiau neabejotinai didžiausias
tis įkasamais į žemę.
Antakalnio savitumas yra jo žmonės. Prieš kelis
metus traukinyje įsišnekėjau su pagyvenusia mo-
Vaida: Norisi, kad apleisti, apgriuvę namai būtų
terimi, anksčiau dirbusia žurnaliste. Kai paminėjau,
sutvarkyti – ne naujai perstatyti, bet restauruoti,
kad gyvenu Antakalnyje, ji nusistebėjo: „O, intelek-
išsaugant jų savitumą.
tualinis Vilniaus centras...“.
Laurynas: Didžiausias noras – kad pagaliau būtų
KO PALINKĖTUMĖTE ANTAKALNIO
sutvarkytas Panerys. Dar Antakalniui labai trūksta
GYVENTOJAMS?
baro ar alinės, kur galėtum išlenkti gero alaus bokalą
ir pabendrauti su inteligentiška publika – ko jau
Erika: Svajoju apie didesnį bendruomeniškumą,
ko, o jos kvartale netrūksta. Dabartinės Antakalnio
mums visiems to ir linkiu. Niekas, be pačių gyventojų,
kavinės skirtos arba turistams, arba girtuokliams.
nepasirūpins, kad pakrantė ir miškas būtų švaresni.
DAUGELIS ČIA GYVENANČIŲ ŽMONIŲ TIKINA
Vaida: Linkiu rajono gyventojams būti laim-
NENORINTYS GYVENTI KITUR – TAIP YRA
ingiems, atrasti savo širdyje kuo daugiau meilės
PRISIRIŠĘ PRIE ANTAKALNIO. AR GALĖTUMĖTE
bei praturtinti ja Antakalnį.
PASAKYTI, KAD ESATE ANTAKALNIO
MYLĖTOJAS (-A), PATRIOTAS (-Ė)?
Laurynas: Amerikiečių poetas Robertas Frostas
sakė: „Bendrauti – tai būti atlaidžiam“. Linkiu
Erika: Esu, su vyru svajojame čia ir savo pirmąjį
bendrauti, pasitikėti kitu, tvarkytis aplinką ir
būstą įsigyti. Artima draugė neseniai sakė, kad
renovuoti savo namus!
........
12